Dėl ko aš stengiuosi ir ką randu?

Dvasinis darbas

161 straipsnis iš „Šamati“: „Netikėk tuo, kuris sako, jog stengėsi, bet nerado trokštamo. Ką reiškia „rasti“? Ką reikia rasti? Rasti reikia Kūrėjo malonę“.
Apie išsitaisymo metodikos pritaikymą yra pasakyta: „Stengėsi ir rado“. Kodėl toks keistas šūkis? Aš suprantu, ką reiškia „stengtis“, tačiau man ne visai aišku, ką reiškia „rasti“. Jeigu žmogus save taiso tam, kad pasiektų meilę artimui, tai gerai elgdamasis su kitais, palaikydamas gerus ryšius su jais, atranda ne ką kita, o Kūrėją, visaapimančią gamtos jėgą, kuri įjungia jį į vieningą sistemą. Viską sąlygoja pastangos. Žmogus privalo stropiai dirbti, prakaituoti, stengdamasis sujungti visą sistemą, užmegzti santykius su kitais, suderinti teisingą ryšį, užčiuopti jį tamsoje. Tai ir reiškia, kad jis stengiasi, o kada sistemos dalys susijungia, jis atranda Kūrėją. Tokiu būdu žmogus atskleidžia universalią jėgą ir ji tampa vidine jo gyvenimo jėga. Jeigu aš nesistengiu, neieškau, tai man pritrūksta supratimo, pojūčio, būtino visų sielų vienybei. Juk privalau pats suvokti sistemą, išmokti ją valdyti. Taip kiekviena ląstelė rūpinasi visu kūnu, nors mes to dar neatskleidėme. Tas pats vyksta su visa kūrinija: kiekvienas jos elementas susijęs su likusiais ir su bendra sistema kaip hologramoje. Tai ir yra tobulybė. Todėl išsitaisymo metodika neveiks be pastangų. Be jų žmogus nesugebės įsijungti, suprasti, viską įsisavinti.
„Net jeigu dvasiniame pasaulyje žmogui buvo suteikta Kūrėjo malonė, jis vis tiek privalo užmokėti visą kainą – įdėti tiek pastangų, kiek įdeda kiekvienas. O jeigu nesistengia tiek, kiek reikia – praranda kli“.

Iš 2010 m. spalio 8 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar esi pasirengęs pabėgimui?

Nuostabus, tačiau visiškai realus atradimas

Stengeisi – ir radai

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.