Atakuodami jungiamės

Kongresai, įvykiai

Klausimas: Iki kongreso liko savaitė. Kaip maksimaliai efektyviai išnaudoti šį laiką?
Atsakymas: Per likusias dienas turime pasiruošti: kuo daugiau matyti, klausytis muzikos, dainų, dirbti su straipsnių konspektais, kalbančiais apie sielų susijungimą („Toros dovanojimas“, „Laidavimas“, „Taika“, „600 000 sielų“, „Vienas dėsnis“ ir t. t.). O svarbiausia – stengtis pajausti, kad einame vienybės link.
Turėsime atakuodami jungtis, ir jeigu pasieksime tokį galingą vidinį ir išorinį spaudimą, kad pajausime, kaip susirenkame kartu, tai tuo savyje sužadinsime vidinę Šviesą.
Kitaip tariant, neliksime su savo išoriniu noru, kuriame veikia supanti Šviesa, o dėsime visas pastangas, kad supanti Šviesa mūsų indus/norus iš išorinių paverstų vidiniais ir juose atsiskleistų kaip vidinė Šviesa!
Skirtumas tarp šių dviejų Šviesų didžiulis – juk supanti Šviesa veikia išorinius, dar nesusijungusius norus, kurie yra už mus jungiančio ekrano.
Ekranas – tai jėga, leidžianti būti aukščiau egoistinio noro, kad galėčiau duoti artimui ir susijungti su juo („duoti, kad duotum“ arba „gauti, kad duotum“).
Jeigu savo norui mėgautis įgyju ekraną – norą susijungti su visais į vieną sielą, tai aš iš išorinio sielos indo tampu vidiniu.

Ir manęs nebežadina supanti Šviesa, savyje pajuntu vidinę Šviesą! Tai vadinama pirmąja dvasine pakopa. Šios būsenos aš laukiu ir ruošiuosi ją patirti kongrese.Suprantama, paskutinėmis dienomis mūsų laukia daugybė visokiausių kliūčių: staiga dingsta noras ar galimybė važiuoti, ir vėl atsiranda, nėra jėgų atsikelti į pamoką, problemos namuose, darbe, nuotaikų pasikeitimai – kas tik nori.Tačiau reikia suprasti, kad šis „širdies apsunkinimas” būtinas! Tai lyg pereiti per „Galinę jūrą”, lyg bėgti nuo Faraono, lyg prieiti prie Sinajaus kalno, kur atsiskleidžia neapykanta (sina) ir tarpusavio atsiskyrimas.
Būtent to mums ir reikia. Turime laiminti tokias būsenas, priimti jas su meile ir supratimu!
Viliuosi, kad mūsų draugai visame pasaulyje supras ir priims šitai būtent taip. Juk taisydami tokius nutolimus, sunkumą (avijut) noruose (avijut) mes pakylame.
Jei nebus tokių kliūčių – nebus ką taisyti! Kaip tada pakilsime, ant ko atsistosime?

Iš 2010 m. spalio 26 d. pamokos pagal straipsnį „600 000 sielų”

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pasiruošti kongresui?

Viskas priklauso nuo tikėjimo sėkme!

Mūsų būsena šiandien ir rytoj

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.