Gyvuliams namuose ne vieta

Dvasinis darbas

Klausimas: Ką daryti su savo gyvūniniais norais? Jais mėgautis ar riboti juos?
Atsakymas: Nieko nereikia daryti. Palik juos ramybėje. Tegul gyvūnas ganosi ant žolytės, kaip jam ir priklauso.
Jeigu gyvūnas leidžia žmogui manyje veikti pagal paskirtį, tada žmogus teisingai esant reikalui naudos „gyvūną“ savyje, o visur kitur leis šiam elgtis kaip tinkamam.
Aš atsiplėšiau nuo „asiliuko“ ir kol kas užsiimu savo reikalais. Žmogus manyje turi megzti ryšius su kitais žmonėmis. Tą žmogų manyje aš aukštinu, auginu. Ateis laikas, rimtai užsiimsiu ir gyvūnu savyje, o dabar tiesiog duodu jam tai, ko reikia.
Juk neimsiu vaišinti karvės kepsniais ir salotomis. Ji turi savo ganyklą ir su džiaugsmu ten ganosi.
Jeigu teisingai elgiesi su savo gyvūniniu kūnu, tai jam neprireiks nieko nereikalingo. Atvirkščiai, bet koks perteklius jam kenkia. Gyvūnui reikia tik to, kas palaiko jo pusiausvyrą su Gamta.
Taigi aprūpink jį tuo, kas būtina ir „lai ganosi lankose“. Jeigu tavo galva siekia „debesų“, dvasinio suvokimo, tai gyvūnas nepareikalaus iš tavęs nieko nereikalingo ir neištrūks iš aptvaro.
Juk dabar visas perteklius priklauso žmogaus lygmeniui tavyje.

Iš 2010 m. lapkričio 3 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Visas pasaulis sukurtas man padėti

Iki pasaulio – per teisingą atstumą

Daugiau norų – gerų ir skirtingų…

1 komentaras

Vienas atsiliepimas

  1. Totas  •  lapkritis 19, 2010 @16:24

    Patiko. Nors…Jeigu gyveni labai labai skurdžiai, tavo “gyvūnas” labai prastoje ganykloje gali ganytis. Žinoma, kai esi vienas gali savo poreikius riboti iki minimumo, tačiau jeigu šeimą turi…..palikti ramybėje sunkoka. Siaip palikti ramybeje, mano nuomone, reiskia elgtis, mąstyti, dbūti aplinkoje pagal realybę ir su ja SUSITAIKYTI. Aišku, dvasinis darbas šį trūkumą kompensuoja. Visgi protingų materialių siekių turėtų būti.

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.