Pasipriešinimas

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Sakote, jog reikia ne mažinti egoizmą, o didinti pozityvą. Ką turite omenyje?
Atsakymas: Omenyje turiu žmogų, žengiantį dvasiniu keliu ir priklausantį kabalistinei grupei. Kaip gi jam nuopuolyje padidinti pozityvą?
Būdamas prastos savijautos, aš išgersiu tabletę, apėmus blogai nuotaikai eisiu į šokius. Tačiau savo egoistinio minuso tokiais dalykais niekaip neužtušuoju!
Jeigu tau blogai – konstatuok šį faktą, bet negraužk savęs! Tai ne tu! Tiesiog tau dar truputį atskleidė tavo egoizmo. Nepriskirk jo sau.
Žmoguje nuolat atsiskleidžia negatyvas – kad būtų iš ko vystyti pozityvą. Kaip gi pasireiškia tas pozityvas? Ne sunaikinant egoizmą ir ne subalansuojant jį žemės lygmenyje. Jokiu būdu neturiu kompensuoti minuso žemiškuoju pliusu. Kad ir kaip bjauriai pasijusčiau, turiu siekti kompensuoti minusą tik dvasiniu pakilimu. Kitaip būsiu panašus į „pasaulio taisytojus“.
Jokiu būdu nekompensuoju negatyvo tuo, kad sumažinu jį. Nes man jis duotas tyčia, gyvenime juk nėra atsitiktinumų.
Ką turėčiau daryti? Man reikia sustiprinti savo ryšį su grupe, su tinkama aplinka. Kodėl? Kadangi visa mano ateitis priklauso nuo mūsų susiliejimo į vieną sistemą.
Jei manyje vystosi egoizmas – tik čia galimas teisingas sprendimas. Mano pliusas veda į grupę. Jei visu manyje atsirandančiu egoizmu aš sustiprinu savo pozityvų ryšį su aplinka – tai tampa altruistine jėga, kuri subalansuoja egoistinę jėgą. Ir paaiškėja, kad pakilau į kitą lygį – subalansavau minusą.
Paskui, žinoma, manyje kyla naujas minusas ir vėl turiu įsitvirtinti grupėje. Bet dabar grupė atrodo dar blogesnė: „Puskvailiai, nejautrios širdys, bukos galvos. Ir apskritai, nesinori man šito… Na gerai, eisiu, pasėdėsiu“.
Taip žmonės vėl ir vėl, vėl ir vėl nulenkia galvą ir kreipiasi į aplinką, kol pasiekia absoliutų ryšį.
Prie to mus stumia pati Gamta – kad būtume visi kartu kaip viena visuma. Iš čia ir globalinė krizė, ir visiška priklausomybė vienas nuo kito – kad pamatytume, kokia kryptimi turime save taisyti.
Taigi, mes su jumis susitarėme su egoizmu ne kovoti, o siekti jį panaudoti teisingai. Galiausiai iš minuso perkelsime jį į pliusą. Kitaip pliuso mes niekada nebūtume turėję.
Mano „AŠ“ – kaip rezistorius, kaip pasipriešinimas, kuriame išryškėja galia. Minusas ir pliusas sukuria įtampą, kuri ir perpiešia man tikrovės kontūrus.
Pasiekęs tam tikrą potencialą tarp minuso ir pliuso, savo „ekrane“ aš pamatau Aukštesniojo pasaulio vaizdą.

Iš 2011 m. sausio 28 d. antrosios pamokos Berlyno kongrese

Daugiau šia tema skaitykite:

Beveik gerai – tai blogai

Atsitokėk ir pažvelk į save

Amžinas laimėjimas

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.