Sujungti vienu tinklu

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija

Anksčiau mokėmės ir mokėme savo vaikus gyventi senajame pasaulyje vadovaudamiesi per visą istoriją sukaupta patirtimi. Šiandien visa ši patirtis jau nieko neverta! Tuo įsitikinsime diena po dienos, mėnuo po mėnesio, atskleisdami esą mums visiškai nesuprantamame pasaulyje.
Nesuprasime, kas staiga vyksta tai vienoje, tai kitoje šio pasaulio vietoje. Juk jis dabar vystosi ir mums atsiveria kaip sujungta, analoginė, o ne diskretinė, skaitmeninė sistema. Šis pasaulis jau „nebesusideda“ iš atskirų, izoliuotų dalių, kur kiekviena turi šiokią tokią veikimo laisvę.
Analoginės sistemos savybė – tai absoliutus abipusis ryšys, nuo pradžios iki pabaigos, visoms jos būsenoms. Tai tarsi gyvas organizmas, kuriame nieko negalima pakeisti, nepalietus ir nepakeitus visų likusiųjų dalių.
Jeigu būdami tokios subtilios, priklausomos būsenos dar nepajausime, kokioje sistemoje atsidūrėme, tai mes pražuvę. Todėl kiekvienam žmogui būtina studijuoti kabalos mokslą.
Anksčiau mokėme savo vaikus, kaip gyventi egoistiniame pasaulyje. Tačiau šiandien šios žinios jau nebepadės. Ir vaikui, ir suaugusiam – kiekvienam, kas dar ruošiasi gyventi šioje žemėje, privalome suteikti žinias apie tokį pasaulį, kuris staiga „nukrito ant mūsų galvos“.
Jeigu anksčiau mus veikusi Aukščiausiojo valdymo sistema kiekvienam palikdavo tam tikrą laisvę, tai šiandien leidžiasi toks jėgų tinklas, kuris tiksliai pastato kiekvieno į jo vietą nepalikdamas jokios laisvės. Jeigu žmogus juda, tai veikia visą sistemą. Kiekvienas, kuris pasislenka, sužadina visą sistemą, todėl ji šiandien tokia nenuspėjama. Tai mums vis labiau atsiskleis pačia baisiausia forma.
Prieš porą dienų susitikau su UNESCO generaline direktore. Ji labai greitai mane suprato ir paklausė: „Jūs manote, kad šiandien ir mokymas turėtų būti globalus?“, kitaip tariant, apimantis visą sistemą.
Problemos sprendimas būtent toks: privalome ir vaikus, ir suaugusius išmokyti egzistuoti naujame pasaulyje, į kurį staiga patekome.
Žmonės kol kas šito nesupranta, nejaučia ir labai sunkiai priima, nors pasekmės jau matomos visur, tačiau žmogus nemato to, ko nenori pastebėti. Galiausiai kančios privers žmogų atmerkti akis. Turime skleisti šias žinias nelaukdami smūgių, kad kiek įmanoma sumažintume kančias.

Iš 2011 m. vasario 4 d. pamokos „Kabalos išminties pamokos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visiems kartu pro vieną „langą“ bežiūrint

Nukreipk priemonę į tikslą, o tikslą į priemonę!

Ant naujojo pasaulio slenksčio

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.