Nedėkite daug prieskonių!

Dvasinis darbas, Knyga „Zohar“

Skaitydami knygą „Zohar“ turime visą laiką galvoti apie tarpusavio susijungimą, ir šios pastovios, stiprios minties pagrindu tik truputį klausytis teksto – kiek tai įmanoma, tarsi priedą, prieskonį.
Bet mintis apie susijungimą turi būti stipri ir nenutrūkti. Ir tiktai pagal galimybę papildome ją tekstu – mintimi apie jį, pojūčiu. Bet tik su sąlyga, kad šis pagrindas – nuolatinė mintis apie vienybę – nedingsta ir nesilpnėja.
Galime lengvai išlaikyti teisingą ketinimą, jeigu žinome, kad „Zohar“ kalba tik apie ryšio tarp mūsų tipus. Todėl viskas, ką studijuojame, ir viskas, ką norime matyti kaip savo darbo rezultatą, tai mūsų tarpusavio susijungimas, mūsų ryšio tipai, jam būdingos ypatybės, viskas, kas vyksta tarp mūsų, ir apie visą tai papasakota knygoje „Zohar“.
Ir todėl kalbame apie vieną ir tą patį tašką – mano ir kitų susijungimo tašką. O šiame taške yra visokios ryšių tarp manęs ir kitų rūšys.
Todėl, jeigu pasirenku teisingą kryptį, suprantu, kad kalbama tik apie tai. Kokios gi ryšių rūšys egzistuoja tarp mūsų? Kuo galiu jungtis? Kaip tai galiu pažinti?
Tai reiškia, kad norime pažinti tai, ką studijuojame, bet nežinome. Tačiau siekiant žinoti, susijungti į vientisą norą/kli ir išsiaiškinti visas ryšių rūšis, apie kurias pasakoja Tora, ateina grąžinanti į šaltinį Šviesa ir sukuria šį ryšį, suteikia aiškumą. Ir tada iš tiesų jį atskleidžiame.

Iš 2011 m. vasario 2 d. pamokos pagal knygą „Zohar“, Pratarmė

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvoji knyga

Bilietas į knygą „Zohar“

„Paragaukite“ Zohar

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.