Įsikūnyti į kitą

Dvasinis darbas

Klausimas: Kodėl kelias į meilę toks painus ir sudėtingas?
Atsakymas: Ne kelias painus, o mes patys susipainioję.
Manyje viešpatauja egoistinis noras, ir viskas, ką jaučiu ir galvoju, vyksta jame – dėl naudos sau. Kaip gi apie viską pradėti spręsti kitaip – ne dėl savęs?
Įsivaizduok sau, kad tu „įsivelki“ į ką nors kitą ir viską pradedi vertinti iš jo pozicijos. Vos prieš šimtą metų žmonės pradėjo suprasti panašius dalykus. Neatsitiktinai šitą periodą simbolizuoja Froidas ir Einšteinas, kurie ne tik garsėjo epochos atradimais, bet ir palaikė draugiškus santykius.
Po šimtų tūkstančių metų vystymosi, viso labo prieš šimtą metų didžiausi žmonijos protai pagaliau atrado psichoanalizę – kitaip tariant, pradėjo analizuoti žmogaus vidinį pasaulį materialiuoju lygmeniu. Tik tada pradėta tyrinėti žmogaus suvokimą: „Aš ir supantis pasaulis, aš ir mano artimas“.
Tai nėra paprasta. Prireikė tiek daug laiko, kad prieitume nors prie gyvūninės žmogaus sielos. Ką jau bekalbėti apie  dvasingumą. Visa esmė ta, kad mes negalime, nenorime įsikūnyti į kitus. Visuomenė turi tuo rūpintis, kad kiekvienas tai darytų, kad bandytų, kad pradėtų aiškintis, kaip jis atrodo artimo akyse ir ko nori šitas artimas.
Tai labai sunku, nes kalba eina apie psichologinius pratimus mūsų pasaulio plokštumoje, dar neturinčio ryšio su dvasingumu. Nori daugiau? Prašom. Organizuok sau aplinką, kuri pradės daryti tau poveikį.
Kelias ilgas, ypač dėlto, kad tavęs niekas neveikia. O be poveikio nėra judėjimo. Iš kur žmogui imti dvasines suvokimo detales? Tiktai iš aplinkos.

Iš 2011 m. balandžio mėn. 13 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikslus nusitaikymas

Persikelti į savo artimąjį

125 susijungimo pakopos

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.