Sunkumai – pagalba iš aukščiau

Dvasinis darbas

Būtent tokiam žmogui, kuris pagal savo sielos šaknį, nori atskleisti vieną, bendrą, aukštesniąją, veikiančią tikrovėje jėgą „padeda“ ir siunčia kliūtis.
Kūrėjas visąlaik atskleidžia jame naujus norus, traukiančius jį į skirtingas puses. Žmogus pamiršta, kad nėra nieko, išskyrus Kūrėją, vėl susipainioja ir negali savyje sudėlioti pavidalo tos vienos aukštesniosios jėgos, į kurią turėtų kreiptis.
Visi šie sunkumai – tai pagalba iš aukščiau siekiančiam atskleisti Kūrėją žmogui ir ji siunčiama būtent kaip kliūtys.
Žmogui atrodo, neva kitiems pavyksta likti tame viename paveiksle, viename pojūtyje, kad „be Kūrėjo nėra nieko“, o jam jis nuolat dingsta, pinasi. Kitiems lengva taip sakyti ir tik jam sunku, jis vis stumiasi lyg per rūką ir nesupranta, kas veikia: jis pats, Kūrėjas, ar jie kartu, nesupranta, kokį santykį su Juo užmegzti – niekas neaišku.
Jam atrodo neteisinga, kad iš Kūrėjo gauna tik kliūtis, o ne pagalbą. Argi taip turėtų elgtis geras ir mylintis Kūrėjas? Kodėl gi jis toks klastingas ir rengia žmogui tokias problemas gyvenime, kad šis nesupranta, kaip iš jų išsivaduoti.
Jam atrodo, kad net pats žiauriausias žmogus negalėtų taip pasielgti. Juk iš kur visi žiaurumai pasaulyje, jeigu ne iš tos pačios aukščiausios jėgos? Visi baisiausi ir siaubingiausi dalykai ateina tik iš vienos jėgos ir dar reikia manyti, kad ši jėga gera, pilna begalinės meilės, kurianti tik gėrį?
Pažiūrėję į pasaulį to nepasakysime. Tik įsitikiname, kaip lengvai mus galima supainioti ir priversti suabejoti vienintele aukštesniąja jėga, kai matome prieš save pasaulį kupiną skausmo, problemų, prievartos, teroro ir neapykantos.
Argi tai sukelia ne ta pati aukštesnioji jėga? Žinoma, juk nėra nieko, išskyrus Jį, ir mes patys nieko nedarome. Savo akimis matau, kad pasaulyje valdo blogio, o ne gėrio jėga. Ir kad ir kiek stengčiausi išlaikyti mintį, kad nėra nieko išskyrus gerą Kūrėją, balansuoju ant adatos smaigalio ir tuoj tuoj nukrisiu. Juk iš visų pusių gaunu įrodymus, kad yra priešingai, ir jie man atrodo patys tikriausi.
Juk negaliu užmerkęs akis nematyti to, kas vyksta, ir apgaudinėti savęs. Matau, kad tiesiog privalau atskleisti Kūrėją! Ir tada manyje kyla tikrasis reikalavimas. Nesutinku Jo laikyti blogio jėga! Tačiau, kad pajausčiau Jį kaip gėrio jėgą, man būtina Jo pagalba.

Iš 2011 m. balandžio 26 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kliūtys ar pagalba kelyje?

Šis darbas žmogui!

Pro visas dekoracijas – Režisieriaus link

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.