Remiantis mokslu, o ne koncepcijomis

Kabala, Kabala ir kiti mokslai, Kabala ir religija

Klausimas: Ar galima įgyti sielą, atskleisti dvasinį pasaulį be kabalos mokslo?
Atsakymas: Žmogus pradeda tirti gamtą ir randa joje aiškų dėsnį, kitaip tariant, apibrėžtą ryšį tarp reiškinių. Pavyzdžiui, aš metu žemėn kokį nors daiktą, apskaičiuoju, kokiu pagreičiu jis krenta ir išvedu iš to dėsnį. Tuo tarpu kiti netiria gamtos reiškinių, bet gauna apie juos gatavas žinias.
Yra žmonių, kurie atranda gamtos dėsnius, ir yra tokių, kurie mokosi ir tokiu būdu pasiekia visada asmeninį, individualų atskleidimą.
Reiškiniai, kuriuos atskleidžia mokslininkai, egzistavo gamtoje ir anksčiau. Argi nekrito obuoliai ant galvos, kol Niutonas atrado traukos dėsnį? Taigi, nieko nauja nėra, mes išryškiname tai, kas jau egzistuoja, vyksta. Tačiau yra atradėjų, ir yra tokių, kurie mokosi iš jų, stengiasi tinkamai panaudoti įgytas žinias.
Tas pats pasakytina ir apie kabalos mokslą – fiziką platesnio pasaulio, kurio nejaučiame mūsų jutimo organuose. Dėl jo turime išvystyti papildomą jutimo organą, vadinamą „davimo savybe“, kurioje ir atskleisime dvasinius reiškinius: sfiras, pasaulius, parcufus. Tačiau mes kaip ir anksčiau dirbame kaip mokslininkai.
Pasakyta: „iš Tavo veiksmų pažįstame Tave“. Iš to aišku, kad viskas kyla iš veiksmų, iš tyrinėjimo: „Žmogus sprendžia tik pagal tai, ką mato jo akys.“ „Tikėjimas„ – tai davimo jėga, kurią įgyji. Tu neužsimerki, kad aklai priimtum svetimą nuomonę kaip faktą – to nėra nė viename moksle, nėra ir kabaloje. Priešingai, pasakyta: „pažink Kūrėją ir Jam tarnauk“. Visko pagrindas yra žinios, analizė, atskleidimas.
Tai štai, yra žmonių, kurie jau atskleidė, pamatė tam tikrus dėsningumus ir perduoda tau žinias apie šiuos dėsnius, apie tyrimo metodiką, kad palengvintų tavo kelią. Juk vieni ir tie patys dėsniai veikia visus, mes esame viename pasaulyje.
Taigi nereikia žiūrėti į kabalą kaip į nematytą gyvūną. Ji yra visų mūsų pasaulio mokslų šaknis, kadangi atskleidžia mums kūrimo šaknis, – ir ją reikia priimti kaip mokslą.
Kabala nesusijusi su religija. Nukritę nuo meilės artimui pakopos į savimylą ir tarpusavio neapykantą, praradome ją ir nebejaučiame Aukštesniojo, dvasinio pasaulio, – štai tada ir gimė religija.
Tokiu būdu „religija“ – tai kabalos mokslas, likęs tremtyje, atotrūkyje nuo Kūrėjo, atotrūkyje nuo Aukštesniojo pasaulio, atotrūkyje nuo tiriamojo dalyko. Be tikrų pojūčių, be žinių ir supratimo dvasinių veiksmų, tarpusavio ryšių su tikra realybe, Aukštesniąją jėga traktavimas pavirto judaizmu. Ir egzistuoja jis laiko atkarpėlėje nuo Šventovės sugriovimo iki išsigelbėjimo, po kurio vėl grįžtame prie kabalos mokslo. Todėl ir pasakyta: „visi pažins Mane, nuo mažo iki didžio“.
Žinoma, nereikia nieko smerkti. Mes einame pirmyn turimomis priemonėmis, bet kiekviena iš jų turi savo taikomąją sritį.

Iš 2011 m. gegužės 27 d. pamokos pagal straipsnį „Valios laisvė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir septyni išoriniai mokslai

„Studijuok kabalą – ji tau viską paaiškins!”

Nuo „filosofijos“ prie realių pojūčių

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>