Kuris arčiau mokytojo?

Mokytojas ir mokinys

Klausimas: Kas yra artimumas mokytojui, taip pat mokymasis iš lūpų į lūpas?
Atsakymas: Artimumas mokytojui nereiškia, kad žmogus fiziškai artimas, – tai neturi jokios reikšmės. Artimumas mokytojui yra, kai žmogus jaučia, kad mokytojas gali jam perduoti viską, ką jis turi, ir nori jam perduoti viską, ką turi, bet tuo mastu, kiek žmogus tam atsiveria. Juk kontaktuojant, bendraujant reikalinga perduodančiojo ir gaunančiojo tarpusavio sąsaja.
Vadinasi, pirmas dalykas: tikėjimas tuo, kad Mokytojas nuolatos perduoda, ir yra ką iš jo paimti, – tai priklauso nuo mokinio. Antras: mokinys turi suprasti, kad tik tokiu mastu, kokiu yra jautrus tam, kas išeina iš Mokytojo, jis gali gauti.
Apskritai, žinoma, viskas priklauso nuo mokinio. Tik nuo mokinio! Nuo mokytojo praktiškai niekas nepriklauso. Kita vertus, mokinys turi visiškai nusiteikti gauti. Ką reiškia gauti? Sąsają. Tai reiškia, jog jo mintys, jausmai, kryptys kuo nors turi būti panašios į mokytojo, bent vienu procentu. Jis turi norėti iš mokytojo priimti, jis turi būti nusiteikęs tai pačiai srovei. Tada jam pavyks.
Mokslą sudaro du lygmenys:
1. „Iš lūpų į ausis“ – verbalinis bendravimas, kai aš kalbu burna, o mokinys priima informaciją ausimi.
2. „Iš lūpų į lūpas“ – kai sakoma „lūpos“, turimas omenyje bendras ekranas, kuris yra dvasinio parcufo burnoje.
Tai štai, kai bendraujame taip, kad mokinys nenori arba dar negali būti viename lygyje su mokytoju, tada jis girdi. Jis gali girdėti nenorėdamas, nelabai stengdamasis, jis gali net būti prieš mokytoją, – ir kažkiek vis tiek girdi.
Tai dar ne vienas ekranas, ne vienas siekis, ne koks nors bendras ryšys, kuriame jie susiję kartu bent vienu procentu. Jeigu jie susisieję, tada šio ryšio mastu jis gauna informaciją iš lūpų į lūpas, t. y. šio bendro ekrano, bendro siekio mastu. Tai nelengvas darbas su savo egoizmu, bet jis įmanomas, ir tada viskas, ką turi mokytojas, pereina mokiniui.
Klausimas: Jūs turite galimybę pasirinkti, kuris Jums bus artimas, o kuris ne?
Atsakymas: Nuo mokytojo nepriklauso, kuris bus jam artimas, o kuris ne. Tas, kuris pasiekia mokinio lygmenį, ir yra mokinys. Kartais mokytojas labai nori, kad mokiniais būtų tam tikri konkretūs žmonės, nes jie turi ypatingų sugebėjimų ir per juos, galbūt, galima greičiau ir ryškiau perteikti žmonijai idėją, tačiau šie žmonės nesugeba, ignoruoja galimybę – ir praranda progą.

Iš 2011 m. birželio 16 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas su manimi?

Mokytojas ir mokinys – ryšys tarp pakopų

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.