Arbatos puodelis bendram labui

Krizė, globalizacija, Laidavimas

Privalome pakeisti visuomenės nuomonę, suformuoti naują požiūrį, pateikti teisingą atsaką bejėgiškumui ir beviltiškumui, problemoms, pasimetimui ir sumanaus vadovavimo nebuvimui, visiems tiems klausimams, kurie kyla nesuprantant globalaus pasaulio dėsnių.
Tarkime, mudu turime pasirašyti sutartį: aš kažką tau atlieku už tam tikrą mokestį. Tai štai, globaliame pasaulyje turime įvertinti visus veiksnius be išimčių. Taip pat, kaip organizme vieno parametro pakeitimas daro įtaką visiems kitiems. Toks yra integralios, analogiškos sistemos dėsnis: mažiausias pasikeitimas paveikia visas dalis.
Štai ir mudu gyvename tokioje sistemoje. Kaipgi mums priimti abiems pusėms naudingą susitarimą? Juk šis susitarimas, be abejo, paveiks visus. Vadinasi, turime įvertinti visus. Kitaip tariant, bet kuris mūsų bendras veiksmas turi būti nukreiptas į bendrą pakilimą. Jei mūsų sutartis ir apskritai bet kokia iniciatyva nebus apskaičiuota visų naudai, ji nebus vainikuota sėkme.
Mes dar tik atskleidžiame bendrą pasaulinę sistemą, todėl kol kas nepajutome viso situacijos sunkumo. Bet ateityje mūsų laukia itin žiaurios sąlygos: nė puodelio arbatos negalėsime išgerti neatsižvelgdami į bendrą gerovę. Pagal kabalos mokslo terminologiją, toks išskaičiavimas vadinamas „ketinimu suteikti malonumą Kūrėjui“ – kitaip sakant, visoms sieloms kartu.
Kas gi taip gali? Išeitų, jog mums belieka mirti? Ar Gamta, t.y. bendras, nūnai atsiskleidžiantis mūsų tarpusavio ryšio mechanizmas, vis dėlto privers mus išsamiai susipažinti su jo konstrukcija? Tegul per bėdas ir kančias, tačiau mums, be abejo, teks tai padaryti.
Ir tada mudu susitarsime, paisydami mūsų ryšio su visais. Nereikės atsižvelgti į kiekvieną iš septynių milijardų žmonių Žemėje – įvertinsime bendrą visumą paprastai ir puikiai.
Be šito negalėsime egzistuoti – tai akivaizdu. Todėl šiandien geriausieji protai, pagrindiniai pramonės, bankų ir vyriausybių analitikai tampa „impotentais“. Jie anemiški, nemąsto, nejaučia, neturi galios globaliu, integraliu lygmeniu. Dėl to jie negali nei nieko nuspręsti, nei ko nors padaryti – ir mūsų pasaulis vis ritasi, priklausomai nuo to, kaip pereinama nuo senų metodų prie  būtinybės vienytis.
Nepasikeitę patys nieko negalėsime vienas kitam parūpinti, įskaitant pagrindinius poreikius. O juk natūrinio ūkio laikai seniai praėjo, mes neturime naminių gyvulių ir sklypo prie namo. Sunki padėtis… Bet tikėsimės, kad sugebėsime išaiškinti šitai žmonėms dar iki užgriūnant bėdoms.

Iš 2011 m. rugsėjo 17 d. penktosios kongreso Toronte pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasitikėjimo trūkumas

Jau niekam nepavyks pasislėpti savo šiltame pasaulėlyje

Širdies operacijos belaukiant

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.