Žmonijos valios pastanga

Egoizmo vystymasis, Integralus auklėjimas

Klausimas: Jeigu žmogui jau yra duotas integracijos noras, tai kodėl žmogus eina individualiu vystymosi keliu?
Atsakymas: Tai nesuvoktas žmogaus noras. Mes pirmą kartą išgyvename tokią būseną, kai mums rodoma tolesnio vystymosi aklavietė ir turime surasti išeitį. Būtent integralumas ir yra sprendimas!
Vis dėlto natūraliu keliu jis mums neatsiranda – atvirkščiai, jis absoliučiai prieštarauja mūsų egoistinei prigimčiai.
Dėl to ir kyla problema: žmonija jau nėra varoma pirmyn automatiškai, dėl egoizmo vystymosi. Ji sustojo, nes egoizmas toliau nebesivysto linijiniu būdu. Mūsų laukia būtinybė susilieti į vieningą visuomenę, tapti lygiems, integraliems sukūrus tarpusavio pasitikėjimą, tarpusavio ryšį. Tai taip stipriai neatitinka mūsų įsivaizdavimų apie asmeninį, šeiminį ir visuomeninį gyvenimą, kad mes iš karto atmetame šią galimybę, nors atsiskleidžiančioje gamtoje, technikoje, tarptautinėje prekyboje bei visose kitose sferose matome atsirandančias integralias sistemas. Jos viešpatauja visur.
Todėl ir kyla problema, kaip paaiškinti žmonėms, kad mūsų vystymasis turi būti nukreiptas integralumo, tarpusavio ryšių, vienijimosi link? Juk žmonėms tai visiškai svetima, prieštarauja jų prigimčiai, o svarbiausia tai, kad ir atrodo kaip neįmanomas dalykas? Kaip siūlyti žmogui tai, kas jam kelia pasibjaurėjimą? Kaip prie žmogaus prieiti?
Dėl to mums reikia suvienyti pastangas su psichologais, filosofais, ekonomistais, įvairių sričių mokslininkais, kurie papasakotų žmonėms, jog tai iš tikrųjų egzistuoja ir šiandien atsiskleidžia priešais mus.
Nepaisant to, kad integralumo tema yra parašyta daugybė veikalų, paprastas žmogus šito visiškai nesuvokia.
Pirmą kartą mes susidūrėme su žmonijos valios pastangos būtinybe, skirta naujam vystymosi etapui.
Mes niekada nedėjome tokių pastangų. Aš visada užsidegdavau naujais norais ir puldavau juos įgyvendinti. Dabar man šių norų nekyla, aš patiriu krizę. Ir šį naują naujo savęs kaip visuomeninio, integralaus žmonijos elemento, kaip Visatos žmogaus realizavimo norą aš turiu suformuoti savyje veikiamas tinkamos aplinkos, tinkamo mokymo, auklėjimo ir t. t. Aiškėja metodika, kuri prieštarauja mūsų prigimčiai! Kaip mes jai subręsime, aš nežinau, nors ji jau priešais mus.

Iš 2012 m. gegužės 24 d. pokalbio apie integralų auklėjimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Progresyvi egoizmo forma

Kokybinių pokyčių laikas

Skatinimo jėga

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.