Meilės ginklas priverčia pasiduoti

Realybės suvokimas, Vyras ir moteris

Mes nepasieksime nieko gero, pradėję tirti vienas kito nusikaltimus, juk negalėsime palaužti ir bent kažkiek pakeisti savo prigimties. Mes jau žinome, kad nuo gimimo mums duotos prigimtinės savybės, visi mūsų įgimti bei įgyti polinkiai taip ir liks mumyse. Koks buvai, toks ir liksi. Tad nutraukime šią kovą su vėjo malūnais ir nesielkime kaip Don Kichotas.
Nieko neįmanoma padaryti su žmogaus prigimtimi – galima tik suprasti, kam ir kokiu tikslu esame sukurti tokie nuožmūs egoistai, patys žiauriausi iš visų žvėrių. Su visomis mūsų neribotomis galimybėmis, protu, praeities, dabarties ir ateities pajutimu, technika ir aukštosiomis technologijomis mes staiga atsiduriame pasaulyje, kuriame pasijuntame visiškai bejėgiai tik dėl to, jog mūsų ego neleidžia mums teisingai susijungti tarpusavyje.
Bet tegul šis egoizmas atsiskleidžia su visomis jame esančiomis blogomis savybėmis. Mums tereikia pasirūpinti, kaip užmegzti ryšį virš jo. Šis virš egoizmo pakylantis ryšys ir vadinsis meile.
Jeigu mes neatskleidžiame tarp mūsų esančio blogio, tai meilės nėra! Mums reikia tai suprasti. O tai, ką šiandien vadiname meile, galima laikyti simpatija, tam tikru hormonų sukeliamu abipusiu potraukiu. Tai ne tas brandus jausmas, kurį žmogus išsiugdo kito atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, jog mato visus kito bei savo trūkumus.
Priešinga pusė man tik atrodo „apdovanota“ trūkumais, ir taip sutvarkyta specialiai. Dėl to mes pradedame kitaip žiūrėti į gamtą. Nes kas gi duoda man visus šiuos pratimus? Ne mano žmona, o pati gamta, kuri po viso mūsų praeito evoliucijos proceso, suformavusi negyvąjį, augalinį, gyvūnų pasaulį bei žmones, žmogaus viduje galiausiai vysto šį milžinišką egoizmą.
Ir visa tai skirta tam, kad atvestų žmogų prie vystymosi proceso pratęsimo. Dabar jis turės įveikti šį ego, padengti visus šiuos nusikaltimus ir padedamas naujos savybės, kurią dabar ugdo savyje, pasiekti naujo požiūrio, naujo matymo, naujo pasaulio regėjimo.
Kitaip tariant, mūsų tikslas – ne šiaip sau pasiekti gerų santykių šeimoje, padarius savo gyvenimą giedrą, ir ne naujai pertvarkyti visuomenę, siekiant, kad viskas joje būtų gerai. Taikydamas šią metodiką, padedančią man padengti mano ego, aš įgyju naujos jėgos, vadinamos meile: pasiekiu ryšių, komunikacijos, susijungimo su visu likusiu pasauliu. Tokiu būdu pasaulis pradeda priklausyti man!
Išeina, kad taip aš gaunu viso pasaulio jėgą, išmintį, galią – juk susijungiu su juo. Savo meilės padedamas aš susilieju į vieną visumą su išoriniu pasauliu. Prieš tai visada buvau konfrontacijoje, kovojau su juo. O dabar tampu jo sąjungininku ir būtent taip užkariauju visą pasaulį!
Dabar pradedu suprasti, kad ir anksčiau siekiau užkariauti pasaulį, bet kvailai. Aš tikėjausi jėga jį palenkti sau. Visų pirma įsitikinau, jog tai neįmanoma, lioviausi bandęs ir nusivyliau. Bet dabar matau, kad veikiau kaip mažas, naivus vaikas. Juk užkariauti pasaulį galima tik meile!
Jeigu su meile pakylu virš visų nusikaltimų, atsiskyrimo, savo vidinių skatulių ir nesutikimo, ir nepaisydamas viso to susijungiu su partneriu, tai būtent taip mokausi, kaip jį pavergti, gyventi su juo ir jį valdyti, tik ne jėga, o savo meile. Bet argi tai svarbu, jeigu dėl šito pasaulis tampa mano!

Iš 2012 m. liepos 11 d. 31-mojo pokalbio apie naują gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Visas pasaulis – po vienu skėčiu

Visus nusikaltimus uždengs meilė

Šiame pasaulyje nuodėmių nėra

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.