Ekonomistai turi atsisakyti įprastų teorijų

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Nuomonė (šaltinis). Pasaulis niekaip negali atsikratyti finansinės ir ekonominės krizės, o ekonomikos mokslą užvaldo vis naujos teorijos.
Britų ekonomistas Fritz Schumacher suprato, kad reikia atlikti žmogiškųjų institutų kaip sudėtingų dinamiškai valdomų struktūrų sisteminę analizę. Metaekonomiką jis apibrėžė kaip ekonomikos humanizaciją paisant stabilios supančios aplinkos reikalavimų. Taigi ekonomistas įtraukia moralės filosofijos, psichologijos, antropologijos ir sociologijos elementus, kurie netelpa į pelno maksimizavimo ir individualaus racionalumo rėmus.
Lygiai taip pat Eric Beinhocker iš neseniai įkurto Naujo ekonominio mąstymo instituto pasisako už „naują ekonominio pasaulio matymo ir supratimo būdą“. Toks požiūris negali apsieiti be psichologijos, antropologijos, sociologijos, istorijos, fizikos, biologijos, matematikos, informatikos ir kitų disciplinų, nagrinėjančių sudėtingas adaptacines sistemas.
Manome, kad „mikro-, makro-, mezo-, meta-“ ekonomikos – tai, ką vadiname „systemnomics“ – tai išsamesnis ekonomikos, suprantamos kaip gyvų sistemų visuma, besivystanti dinamiškai besikeičiančiose sudėtingose gamtos sistemose, analizės būdas.
Komentaras. Tai jau tam tikras žingsnis teisinga linkme. Juk iš tikrųjų nėra paprasta ekonomistams pakeisti savo požiūrį – „maksimalus pelnas bet kokia kaina“ – į kažkokias neapskaičiuojamas vertybes, tokias kaip ryšys, pagalba, meilė. Jiems teks parengti visiškų žmonijos, bendrai tenkinančios savo protingus poreikius, tarpusavio ryšių sistemą, kurioje racionaliausios ekonomikos požiūriu gaunama maksimali nauda esant minimalioms išlaidoms bei visuomeniniams ir supančios aplinkos nuostoliams.

Daugiau šia tema skaitykite:

Optimalioji ekonomika

Bankininkai: rinkos žlugimas per keletą savaičių

Pasitikėjimo trūkumas

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.