Pakilimas, bet ne pabėgimas

Dvasinis darbas

Klausimas: Kodėl negatyvioji jėga atsiskleidžia pasaulyje taip ryškiai ir visiškai neproporcingai mūsų sužadinamam pozityvumui? O gal mes iš viso nieko nesužadiname?
Atsakymas: Negatyvioji jėga pabunda tam, kad tu pareikalautum atitinkamos pozityviosios jėgos. Be to, ne tam kad neutralizuotum smūgį, o tam, kad padarytum šį smūgį naudingą. Tarytum prašai tėvo, kuris moko tave išminties, nenutraukti nemalonios procedūros, o padaryti ją iki galo efektyvią. Tu išties nori įgyti naują supratimą ir pagerinti savo savybes. Tu nesusitapatini su smūgį patiriančiu egoizmu. Atvirkščiai, atsiskiri nuo jo ir pripažįsti: „Jis nusipelnė šios pylos, tik tegul ji būna jam naudinga, tegu pakeičia jį.“
Tada vietoj kartėlio ir skausmo staiga pajunti saldumą. Juk negatyvumas atnešė tau ne šiaip smūgį, – jis padėjo tau atsiskirti nuo savo egoistinio noro, pakilti aukščiau jo ir suprasti, kad būtent tokia schema ir buvo naudinga. Kitaip nebūtum galėjęs atsiskirti nuo egoizmo.
Vadinasi, mūsų darbas yra paprašyti jėgų pakilti aukščiau egoizmo – ne dėl to, kad nenorime patirti jo teikiamų vargų, o dėl to, kad norime susitapatinti su Kūrėju. Mes prašome leisti įžvelgti blogį gaunančiajame nore, pajusti jam skirtą smūgį – kad nenorėtume bendrauti su juo, bet norėtume pakilti nuo jo prie duodančiojo noro. Vėlgi, ne todėl, kad ten rasime taiką ir ramybę, o todėl, kad ten galėsime būti duodančiaisiais.
Čia slypi principinė, labai delikati analizė – būtent ta, kuri atskleidžia machsomo sąlygas. Ir mes artėjame prie to…

Iš 2012 m. spalio 30 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pakilti virš egoizmo?

Nešaukite „Ne!“ ant slenksčio…

Ir kančios pavirs malonumais…

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.