Gyvenimo saulėlydyje

Integralus auklėjimas

Klausimas. Jei paklaustumėte senuko, ar jis nori būti burtininku, jis atsakys taip: „Lyg ir norėčiau, tik jau nebeturiu troškimų.“
Atsakymas. Seniams dingsta norai. Jie jaučia atsiriboję nuo gyvenimo, nuvargę, jie jau nieko nebesitiki iš gyvenimo. Jauni žmonės pasiruošę viskam, tačiau jie neturi proto, kaip sakoma, „jei tik jaunystė žinotų, jei tik senatvė galėtų“.
Taip mes ir gyvename. Todėl svarbiausia – gyvenimo pradžioje suteikti žmogui galimybę atskleisti visą valdymą. Tada jis žinos, kaip elgtis, ko ieškoti, kuo prisipildyti, ir nugyvens savo gyvenimą ne veltui, o išeidamas į kitą amžiną pakopą.
Klausimas. Ar galime pasakyti senukui: „Ateik į integraliojo ugdymo grupę, ten rasi norą“?
Atsakymas. Būtinai! Bet galime pritraukti jį ne vien tik tuo. Reikia kreiptis į žmogų su tuo, ko jis pats nori.
Jei jis dar turi kokių nors panašių norų, tai gerai. O jei ne, jei jame jau viskas numirė, tai galime sudominti jį tuo, kad jis tiesiog ateis, pasėdės su kitais senukais, pasivaišins arbata ir skaniomis bandelėmis. Jis pamatys, kas vyksta, paklausys, praleis laiką, patirs kokių nors malonių įspūdžių dėl to, kad yra kažkokioje kompanijoje. Pagyvenusius žmones reikia patraukti seniokiškais interesais, o ne aukštomis materijomis.
Viskas turi būti pagal žmonių poreikius. Kad ir į ką kreiptumėmės, pradžioje turime ištirti šią žmonių grupę, jos norus, ir kreiptis į šį norą.

Iš 2012 m. kovo 11 d. televizijos laidos „Pokalbiai su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>