Apokalipsė šiandien

Krizė, globalizacija

Nuomonė (I. Maksutov, RVHU): Apokalipsė šiandien – tai visų pirma žmonijos išnykimo versijos ir neturėjimas aiškios išeities. Tai išnykusi ateities vizija.
Dar 1970-taisiais žmonija įsivaizdavo ateitį, ji buvo konkreiti, turėjo aiškius pavidalus bei formas, tačiau šiandien ateities iš esmės nėra. Ateitis – tai jau net ne baimės, ne branduolinės žiemos ar pasaulinio kataklizmo erdvė. Tai erdvė, kurios kultūroje nebeliko.
Ateitis egzistuoja tik mano dienos, na, gal savaitės, planų ribose, nors savaitės planai irgi visada neaiškūs. Tokios ateities, kuri būtų sukurta mano vaikams ar anūkams, – nėra. Ateities pasaulio vizijos, kurias mums kuria masinė kultūra, arba utopiškos, arba katastrofiškos, bet tik ne konkretaus žmogaus konkretaus ateities pasaulio.
Praeitis susiduria su globaliu pasauliu, kol kas neįgijusiu nei aiškaus pamato, nei savo ideologijos. Todėl apokalispnės nuotaikos tiktai augs. Apokalipsė šiandien tik prasideda.
Komentaras: Be abejo, praradusi praeitį ir dar net neapčiuopusi ateities, žmonija yra visiškos frustracijos būsenos. Apokalipsinių nuotaikų proveržis nėra netikėtumas, tai – dėsningumas. Kol per proto miglą neprasiskverbs naujojo pasaulio bruožai (naujų santykių, vertybių, naujo gyvenimo būdo ir pan.), tokios nuotaikos išliks. Juk šmėkla klajoja po pasaulį – tik ne tarybinio komunizmo šmėkla, o tikro susivienijimo, kurį pasiekti mus įpareigoja gamta.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kelias į poapokalipsę

Mes pražuvome? Ne!

Pasaulinis karas, kaip išeitis iš visuotinės krizės

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.