Pasirinkimas tarp asilo ir žmogaus išskaičiavimų

Dvasinis darbas, Grupė

Mes privalome kantriai priimti bet kokius įvykius ir žiūrėti į juos dviem aspektais, dviem linijomis: teisimo ir gailestingumo požiūriais tam, kad aiškiai atskirtume, kas daro įtaką mano „asilui“, mano egoistinei materijai, o kas gali turėti įtakos žmogui manyje.
Ir jeigu staiga aš pamatysiu, kad jau seniai panirau į asilo dalį, tai turiu dėkoti, o ne verkti dėl to. Juk Kūrėjas sutvarkė taip, kad aš pats, to nepastebėjęs, įlįsčiau į savo asilą, perimčiau jo asiliškus norus ir atskleisčiau, jog vėl grįžtu į asilo išskaičiavimus. Iš jų vėl turiu pakilti į žmogaus išskaičiavimą bei stengtis padedant grupei vis labiau tą išskaičiavimą  sustiprinti.
Jeigu aš pamirštu apie grupę ir neturiu iš kur pasisemti jos materijos, jos minčių, kad prijungčiau, padidinčiau žmogaus dalį savyje, Kūrėjas meta mane atgal, į mano asilą. Taip palaipsniui, šių dvejų šaltinių – grupės ir asilo – padedamas, aš formuoju žmogų savyje.
Kuomet staiga atsiduri apačioje, savo nore mėgautis, ir vėl atlieki pragmatiškus materialius išskaičiavimus, tarsi nebūtų jokio Kūrėjo ir aukštesniojo tikslo, nebūtų dvasinio kelio, o esą vien kasdienis gyvenimas, nereikia dėl šito liūdėti. Reikia tik truputį gailėtis, kad Kūrėjas numetė tave į „išvietę“, į dvokiantį egoizmą. O svarbiausia, reikia padaryti teisingas išvadas: įveikti nuopuolį, palyginti būsenas, kad geriau jas suprastum ir įsijaustum.
Dėl to, kad šios sąvokos vis giliau prasiskverbia į žmogaus jausmus bei protą, žmogus stengdamasis jas analizuoti formuoja savistabos, savo būsenų tikrinimo sistemą ir taip žengia pirmyn.

Iš 2013 m. balandžio 3 d. pamokos pagal „Mokymą apie dešimt sfirų

Daugiau šia tema skaitykite:

Gėda netapti žmogumi

Jojantis ant asilo Žmogus

Šis darbas žmogui!

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.