Naktis pavirs diena, o diena – naktimi

Dvasinis darbas

Sėkmė priklauso tik nuo aplinkos, kurią sau susiformavo pats žmogus. Pagal savo tobulėjimo lygmenį jis po truputį pradeda keisti savo supratimą, kas yra diena ir naktis, šviesa ir tamsa. Tai, ką anksčiau jis laikė šviesa: asmeninė sėkmė kitų atžvilgiu, savo egoistinių norų užpildymas, puikybė – dabar atrodo kaip juodžiausia tamsa, kaip siaubinga būsena, nuo kurios reikia bėgti, kad galvotum apie davimą artimui, apie draugo sėkmę, apie davimą Kūrėjui.
Būtent tai dabar tampa žmogui dienos šviesa, o ne ankstesnė asmeninė sėkmė. Tiek, kiek jis sugeba anuliuoti ir sustabdyti save jėga, susidurdamas su didžiuliu savo kūno pasipriešinimu, ir kuo svarbesnis jam tampa artimasis bei Kūrėjas, tuo toliau jis pasistūmėja. Galiausiai jis sukaupia pakankamai pastangų ir gauna grąžinančios į šaltinį Šviesos, kuri sukuria jam ekraną. Tada žmoguje pradeda veikti pasipriešinimo norui mėgautis jėga, dėl pasiekto panašumo į Šviesą jis apdovanojamas pirmuoju atskleidimu.
Svarbiausia mūsų darbe – surasti teisingus kriterijus, kad galėtume patikrinti, kur diena, o kur naktis, tamsa ar šviesa. Pagal kokias vertybes turėčiau nuspręsti: naudinga man ar Kūrėjui? Jeigu pradedu suprasti, kad toks vertinimas yra visiškai priešingas mano ankstesniems vertinimo kriterijams, vadinasi, jau esu teisingame kelyje. Jeigu manyje vyksta kova dėl to, kokiu principu sverti ir vertinti situaciją, vadinasi, aš jau judu pirmyn.
Jeigu meldžiu pakeisti mano vertybių skalę, mano šviesos ir tamsos, dienos ir nakties vertinimo sistemą, kad galėčiau juos suvokti dvasiniu pavidalu, tai ši būsena – dar tobulesnė. O kai aš iš visų jėgų prilimpu prie davimo savybės ir bandau bet kokias būsenas vertinti per davimo prizmę, tai jau esu pasirengęs atsiskirti nuo noro mėgautis dėl savęs. Jeigu nuolat prašau, kad tai įvyktų ir kiekvieną minutę jaučiu, kad būtent Kūrėjas siunčia man kliūtis, norėdamas sustiprinti mano prašymą, tai esu jau arti to, kad praktiškai dirbčiau, turėdamas ketinimą duoti.
Tada buvusi tamsa pavirs šviesa, o buvusi šviesa, švietusi dėl manęs paties, virs tamsa, nes aš pabėgsiu nuo jos. Diena ir naktis susikeis. Tai, kas anksčiau buvo nakties tamsa, virs žėrinčia dienos šviesa.

Iš 2013 m. kovo 12 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Praeiti per pasaulių filtrą

Šviesos trupinėlis menamame pasaulyje

Maksimalus įdegis supančioje Šviesoje

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.