Mokykla išrinktiesiems

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

Iš Rabašo straipsnio „Būtinybė mylėti draugus“: Žmogus privalo prisilipinti prie grupės, nes ryšyje tarp draugų slypi ypatinga jėga. Dėl jų artimumo mintys ir nuomonės pereina iš vienų kitiems, todėl kiekvienas semiasi jėgų iš kitų ir taip gauna visos grupės jėgas. Taigi, vienas žmogus turi visos visuomenės jėgas.
Materialiajame gyvenime žmogus nesąmoningai siekia visuomenės, nes jo egoizmas skatina jį ieškoti didesnės sėkmės ir naudos, o didžiausias pasiekimas –  savęs įtvirtinimas kitų atžvilgiu. Todėl žmogus nuolat tikrina, ką aplinkiniai laiko gėriu, o ką – blogiu, kas jiems yra svarbu. Pagal tai jis formuoja savo prioritetų skalę ir santykį su viskuo, kas vyksta.
Žmogus nė neįtaria, bet jo nuomonę apie viską formuoja visuomenės vertybės, kitaip žmogus liktų gyvūnu.
Kabalos mokslo metodika taip pat pakylėja iš gyvūninio į žmogaus lygmenį, bet tai vyksta kitokia forma. Žmogus turi pats stengtis prisilipinti prie teisingos visuomenės, privalo žinoti, ką tiksliai nori iš jos gauti. O perimti visuomenės vertybes galima tik nusilenkiant jai. Dar jis turi pakilti aukščiau draugų, kad galėtų įkvėpti juos tikslo didingumu ir pakelti bendrą dvasią.
Naudodamas šias dvi santykių su draugais formas – iš apačios ir iš viršaus – žmogus gauna būtinų jėgų. Šios įgyjamos jėgos yra ne egoistinės, jos neaugina ego, kaip šiame pasaulyje, kur veikiant visuomenei žmogaus vienetinė egoistinė jėga išauga dešimteriopai. Šiuo būdu veikdamas, žmogus nusileidžia ir anuliuoja save, trokšdamas suformuoti gerus santykius, taip pat perteikti džiaugsmą ir tikslo didybę, kad visi, įskaitant ir jį patį, nusilenktų tikslui ir, kas beatsitiktų, priimtų jį tikėjimu aukščiau žinojimo. Tokiu būdu žmogus gauna ne tik didesnę nei anksčiau jėgą, bet visiškai naują – davimo – jėgą.
Dėl šių pastangų jis gauna Aukšteniosios Šviesos davimo jėgą. Jeigu grupėje yra 10 (menjenas) žmonių, tada kiekvienas jos dalyvis gauna per grupę iš aukščiau, iš davimo šaltinio, davimo jėgą. Taip žmogus gauna dešimt kartų didesnę jėgą, be to, jau ištaisytą, su kuria psistūmėja pirmyn.
Toks yra pirmasis dvasinio kelio etapas, ir žmogus turi nuolat pasitikrinti, ar tikrai jis nulenkia galvą prieš grupę. Juk gali būti taip, kad jam vadovauja egoizmas, nuolat numušantis jį išradingiausiais būdais. Reikia pasitengti pergudrauti šią suktą gyvatę, neleidžiančią žmogui įsijungti į visuomenę.
Tai pirmoji pakopa – pati sudėtingiausia, apie ją išminčiai sakė: „Tūkstantis ateina mokytis, ir tik vienas išeina į Šviesą“. Reikia žinoti, kad mūsų „mokykla“ skirta išrinktiesiems. O patikrinti savo tinkamumą galima tik „dešimtuke“. Jeigu nežvelgi į visą pasaulį, į save, į draugus per savo „dešimtuko“ prizmę, visada klysi.
Žmogus gali veikti grupėje, kažkokioje komisijoje, skyriuje, bet jeigu jis nedirba „dešimtuke“, tai nieko negali pamatyti, išskyrus savąjį egoizmą.

Iš 2013 m. gegužės 30 d. pasiruošimo pamokai

Daugiau šia tema skaitykite:

Monolitinis dešimtukas

Pats esi atsakingas už savo gimimą


Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.