Laiko greitinimo misija

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys, Platinimas

Klausimas. Kaip vyks masių išsitaisymas?
Atsakymas. Masės palaipsniui jungsis prie mūsų. Jos ims vis labiau vertinti mus, vis geriau suprasti, kad mes – tai tie žmonės, kurie suteiks žinių, perduos kilimo technologiją ir šio kilimo nulemtą viso gyvenimo pertvarką.
Masės tampa mūsų integraliąja dalimi, įsitraukia į mus. Ir šis įsitraukimas – abipusis, jis jau vyks mums, kaip vienai visumai, vystantis iki visiško išsitaisymo. Tai, žinoma, ilgas procesas. Nemanau, kad aš pamatysiu bent dalį to, bet tikiuosi, kad galėsiu kartu su savo mokiniais pakloti teorinį šio proceso pagrindą ir galbūt kažkokius praktinius pradmenis. O toliau tai pratęs jauni mokiniai, juk žmonija yra labai inertiška. Tam reikia laiko. Be to, kiekvienas turi savo misiją. Taigi aš privesiu mokinius iki tos akimirkos, iki kurios man skirta juos atvesti.
Klausimas. Ar jūs turite tikslų pojūtį, kad tai – jūsų misija?
Atsakymas. Neabejotinai! Tai netgi ne pojūtis, o faktas! Tu matai, kaip tau vadovaujama, kaip per tave perleidžiama išsitaisymo metodika, kaip priklausai nuo mokinių, nuo pasaulio būsenos.
Ši misija perduodama pagal dvasinį palikimą ir nuo to niekur nedingsi: nei pabėgti, nei per daug nuveikti negalima, juk tu priklausai nuo kitų. Kitaip tariant, tu pririštas ir iš viršaus, ir iš apačios.
Bet visą laiką aš noriu praplėsti šias ribas, juk laiko greitinimas – tai ir yra mūsų darbas. Jei tu greitini laiką, tai judi pirmyn greitai, lengvai, maloniai, teisingai, be didelių kančių, kurias žmonija gali sau sukelti.

Iš 2013 m. birželio 24 d. TV programos „Amžinosios knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasitikėti vienas kitu, o ne pinigine

Ar reikalinga kabala masėms?

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.