Tai buvau ne aš!

Dvasinis darbas

Klausimas. Kaip galima negalvoti apie praeitį, jei tave užplūsta ir užvaldo prisiminimai?
Atsakymas. Aš suprantu, kad tai labai sunku. Vis dėlto reikia suprasti, kad tai žaidimas, kuriame tu esi išbandomas, ar susiesi visą savo gyvenimą su Kūrėju, ar ne.
Jeigu bent truputį pripažįsti, jog „nėra nieko kito, tik Jis“, tai atitinkamai turi nuspręsti: ar tu pridarei visa, kas nutiko, ar tai Kūrėjas atliko su tavimi?
Ir toks pats turėtų būti požiūris į ateitį: viskas priklauso nuo atsiskleidžiančių informacinių genų (rešimot) ir Šviesų, kurios daro jiems poveikį. O tu, kaip tarpininkas, gali nulemti, kaip stipriai ir kokia forma Šviesa paveiks rešimot. Nėra nieko, išskyrus Šviesą ir rešimot, ir tave, kuris gali juos „supiršti“, suvesti draugėn – suartinti ir sujungti.
Tai įmanoma tik ateities atžvilgiu, o praeityje viskas jau įvyko ir sukurta Kūrėjo. Taip buvo lemta atsitikti, taip buvo iš pat pradžių suplanuota. Net nesvarstoma apskritai, galėjai ar negalėjai padaryti kitaip.
Kol kas tu nesugebi taip pasakyti apie ateitį, nes dar nesi dviejuose pasauliuose ir negali sugretinti dviejų priešingybių vienoje vietoje. O apie praeitį privalai pasakyti, kad tai buvai ne tu, tu ten neveikei ir nieko nedarei, visur vietoj tavęs veikė Kūrėjas, – ir pasilikti prie tos minties, visiškai susitaikius su praeitimi.
O po akimirkos, po to, kai sutiksi su praeitimi, tave vėl apims sunkios mintys ir atgaila, kodėl kažką padarei arba nepadarei, kodėl blogai pasielgei su kažkuo, kodėl pralošei, praradai pinigus, laimingas gyvenimo galimybes – daugybė įvairių apgailestavimų. Mums tyčia atveriama ir aitrinama ši žaizda, aišku, ne tam, kad kapstytumėmės savo praeityje, o tam, kad papildytume savo santykį su aukštesniąja jėga – vienintele tikrovėje veikiančia jėga.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano tikslas – panorėti

Ryšys su Kūrėju: nedėkite ragelio

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.