Kas padės akliesiems?

Dvasinis darbas, Kūrėjas

Baal Sulamas, „Įvadas į knygą „Zohar“, 5 p. Mes turime žiūrėti į veiksmo pabaigą – ir tada galėsime suprasti viską. Apie tai pasakyta: „Nerodyk kvailiui nepabaigto darbo“.
Mes nepažįstame savęs, nepažįstame viso kūrinio ir to proceso, kurį jis turi pereiti, o ypač nežinome, nesuprantame ir negalime įsivaizduoti tikslo.
Argi galima tokioje situacijoje daryti kažkokias išvadas, priimti kokius nors sprendimus, reikšti kažkokias nuomones apie tai, kas mes, kur esame ir kieno valdomi veikiame? Iš to, kas vyksta, nieko nesuprantame.
Todėl požiūris turi būti kitoks. Visų pirma, man nesvarbu, ką žinau ir ko nežinau, ką suprantu ir ko nesuprantu visoje Visatoje. Vienaip ar kitaip, esu nugrimzdęs į nesupratimą ir nežinojimą. Tačiau, jeigu noriu teisingai samprotauti ir eiti teisingu keliu, turiu tiksliai žinoti, ką man reikia daryti. „Iš Tavo veiksmų pžinsime Tave“ – taip suformuluotas šis principas.
Mes elgsimės kaip maži vaikai, tarsi išsisklaidantys daugybėje veiksmų, ir iš to mokysimės. Svarbiausia man – ką turiu daryti dabar, kad augčiau. Štai ką turiu žinoti, aiškiai suvokdamas, kad kol mano protas neišaugs, aš negalėsiu žvilgsniu aprėpti visos kūrinijos.
Štai todėl dabar ir nesuprantu jos. Kol mano pajutimas neišsiplės, negalėsiu į save priimti šios tikrovės, viduje susiformuoti jos modelio taip, kad ji taptų man aiški. Visų pirma, privalau atlikti tam tikrus veiksmus ir įgyti patirties.
Žinome, kaip būna: įsidarbinu naujame darbe, dar nieko jame nesuprasdamas, bet pradedu bandyti: truputį ten, truputį čia, dar ir dar – kol sugaudau dalykų ryšį, jų suderinamumą. Palaipsniui imu juos jausti, ir visas jų kompleksas tampa mano dalimi, kokiuose kūrinijos lygmenyse tai bevyktų. Jos dalys išryškėja manyje, aš jas jaučiu, suprantu, įsivaizduoju jų veikimo principus. Vienu žodžiu, viduje esu sudarytas iš tų pačių dalykų, kuriuos stebiu išorėje. Taip žmogus programuoja save pagal tą kūrinijos pavidalą, kurį tiria.
Vadinasi, „negalima kvailiui rodyti nepabaigto darbo“, nes jis iš to padarys neteisingas išvadas ir pakenks sau. Štai dėl ko knyga „Zohar“ tiek laiko buvo paslėpta nuo pasaulio. Štai kodėl kabalistai slėpėsi. Viskas dėl to, kad neišmuštų žmogaus iš kelio, nepakištų jam kojos kaip kliūties, kurios jis nemato, nes yra aklas. Iš pradžių aklajam reikia duoti instrumentus: lazdą, vedlį šunį arba dabartines technologijas, kurios gali perteikti jam net vizualinius pojūčius. Taip ir mums suteikia specialias priemones judėti pirmyn.
Todėl negalime skųstis, kad trūksta atskleisties. Vienintelė įmanoma pretenzija – dėl ištaisymo trūkumo, ir ji turi būti skirta pačiam žmogui. Nes jeigu jau Kūrėjas atvedė jį į grupę, padėjo jo ranką ant gero likimo ir pasakė: „Pasiimk tai“ – toliau viskas priklauso nuo jo. Pasiims – tai pasiims, o ne – tai ne.

Iš 2013 m. gruodžio 29. Pamokos pagal „Įvadą į knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gali keikti, tik nepamiršk Manęs

Degalų suvartojimas

Gamtos dėsnių nežinojimas neatleidžia nuo tarpusavio laidavimo

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.