Tunelis į antipasaulį

Dvasinis darbas, Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

Visas pasaulis mano atžvilgiu dalijasi į tai, kas mano viduje, ir tai, kas išorėje. Yra mano kūnas, kuris užima tam tikrą vietą, ir pasaulis aplink mane. Man svarbiausia – aš pats, visa kita – priedas, kuris savo ruožtu taip pat skirstomas pagal svarbumo laipsnį priklausomai nuo to, kiek man naudingas ar žalingas.
Tarkime, keičiu šias dalis vietomis ir pasiekiu būsenos, kai tai, kas išorėje, man tampa svarbiau už mane. Taip savyje atlieku perversmą, vidinę suvokimo inversiją, kuri manyje kuria naują santykį su tikrove.  Imu priešingai suvokti laiko, erdvės, judėjimo, gėrio ir blogio sąvokas – viskas apsiverčia aukštyn kojom.
Patenku į antipasaulį, kuris priešingas šiandieniniam mūsų pasauliui! Jis gali judėti visiškai kitomis kryptimis – tiek praeitis, tiek dabartis, tiek ateitis gali keistis be kokių nors apribojimų.
Keičiasi erdvės sąvoka – aš jau nesu pririštas prie konkrečios vietos. Fizikai kalba apie Visatoje egzistuojančius tunelius, į kuriuos galima įeiti. Mums reikia prasiskverbti į tą pasaulį, kuris yra už materijos.
Save natūraliai laikau svarbesniu už viską, kas yra išorėje. Tačiau jeigu įstengčiau pakeisti savo suvokimą ir jį valdyti, kitaip tariant, jei pats spręsčiau, kas man svarbu, tai pagal tai galėčiau tapti laiko šeimininku.
Fizika kalba apie erdvės iškreivėjimą teoriškai– kaip tai atrodo naudojant įrenginius, bet vėlgi žvelgiant to paties žemiško žmogaus akimis. Taip neišeisi iš materialaus pasaulio ribų. Bus matoma ta pati materija, tik didesne laiko, judėjimo ir erdvės rezoliucija.
Kabala kalba apie žmogaus suvokimo pokyčius, kurie vyksta, kai jis liaujasi priklausęs nuo materijos. Stoviu Visatos viduryje atviras, nepriklausomas nuo materijos ir kiaurai peržvelgiu ją be jokių ribų, matau tą vietą, iš kur kilo jėga, sukėlusi Didyjį sprogimą. Ši jėga suteikė energiją, kad būtų sukurta visa didžiulė Visata ir kad ji išsivystytų iki to taško, kuriame dabar esu.
Žiūriu atgal ir noriu pamatyti tą jėgą, kuri buvo Didžiojo sprogimo priežastimi, ir būtent ją noriu tirti. Nėra jokios prasmės kažką tirti Visatos viduje, juk tai tėra tos pirminės jėgos pasekmė. Jei žinosiu šaltinį, suvoksiu ir visas jo pasekmes.
Spręsdami iš pasekmių, negalėsime tirti šaltinio. Matome, kad žmonija to nesugeba dabartiniu savo raidos tarpsniu, o ir apskritai tai nėra kelias.

Iš 2014 m. balandžio 17 d. pokalbio „Naujas gyvenimas“ Nr. 352

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.