Kūrėjo link su sudaužyta širdimi

Dvasinis darbas

Klausimas. Kaip išlaikyti ketinimą pritraukti Šviesą, ieškoti jėgų išsitaisyti? Juk mums visą laiką norisi kuo greičiau „pervynioti juostelę“ ir gauti Šviesos nė nepadirbėjus su savimi. Egoizmas nepasiruošęs stengtis, tačiau kas kartą reikalauja rezultato.
Atsakymas: Reikia elgtis visiškai kitaip: man nesvarbu, kokios būsenos esu dabar, o svarbu tai, kaip kiekvienai būsenai pritraukti Šviesos.
Tačiau kyla klausimas: „Vadinasi, esant bet kokiai būsenai, ieškai bėdų ir problemų, įžiūri blogio grūdą, negalią – kad galėtum prašyti jai vaistų? Bet juk kiekvieną būseną tau duoda Kūrėjas – kaipgi ruošiesi Jį atskleisti? Užuot tai daręs, išryškindamas blogį tu iš esmės kaltini Kūrėją – tą Jėgą, iš kurios ir atėjo tavo būsena.“
Atsakymas toks: dirbdamas esu panašus į pasilenkusį senuką, ieškantį to, kas dingo. Jis išmintingas ir iš anksto žino, ko jam trūksta. Todėl net ir pasireiškiančius trūkumus panaudoja darbui. Lygiai kaip svečias ateina į vaišes pas gerą šeimininką turėdamas didelį apetitą, didelius norus, nes žino, kad tai drauge suteiks malonumą ir šeimininkui.
Štai taip turiu paruošti savo trūkumus, reikmes, problemas. Tada sakau Šeimininkui: „Ištaisyk mane! Pripildyk mane! Aš specialiai toks atėjau pas Tave“.
Klausimas. Bet ką daryti, jei nesusilaikiau ir tapau ne išmintingu senoliu, o kvailiu, laukiančiu kažko, nors turiu bėdų?
Atsakymas. Turi draugų, turi mokytoją, kuris primena apie teisingą kelią. Mažiausiai kartą per dieną girdi apie tai, kad viskas, kas vyksta, – į gera.
Tai neišeik iš pamokos, nepasirūpinęs, kad visai dienai turėtum siūlo, kuris saugo ir tvirtai suriša tave su tuo, kas svarbiausia.

Iš 2014 m. Liepos 9 d. pamokos „Izraelio tautos vienybė“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.