Tiesa apie tris pasaulines religijas, I dalis

Izraelis šiandien, Kabala ir religija

Klausimas. Kodėl pastaraisiais metais islamo fundamentalizmas taip stiprina savo pozicijas? Islamas pradėjo savo žygį į Vakarus ir palaipsniui užkariauja Europą, Ameriką. Šiuo metu Europos šalyse gyvena apie 54 milijonus musulmonų, vien tik Prancūzijoje jų yra 7 milijonai.
Atsivertimo į islamą tendencija įgauna didelį pagreitį ir blogiausia tai, kad stiprėja jo radikaliosios, ekstremistinės srovės. Šiuolaikinėje Europoje yra ištisi „musulmonų getai“, į kuriuos vietiniai gyventojai, įskaitant net ir policiją, vengia užsukti. Ten vyksta savitas, uždaras gyvenimas su savo mečetėmis, islamo įstatymais paremta sava teisėsauga.
Šis reiškinys plečiasi gąsdinančiais tempais, palaipsniui išsprūsdamas iš vyriausybės kontrolės. Kultūrų karas įsiliepsnojo viduryje Europos, kuri iki šiol buvo laisvės ir demokratijos, lygių teisių, pliuralizmo pavyzdys.
Netikėtai joje ėmė vystytis svetimkūnis, prieštaraujantis visiems pagrindiniams principams – radikalusis islamas, grąžinantis mus į tolimą praeitį, turint omenyje moterų lygiateisiškumą ir kitus progresyvius žmonijos laimėjimus.
Nyderlandų parlamento narys Gertas Vildersas (Geert Wilders), Laisvės partijos įkūrėjas, savo pranešime įspėjo apie didžiulę grėsmę Europai. Jo nuomone, esame paskutiniame Europos islamizacijos etape, kuris pasireiškia ekstremizmu, prievarta, maištais, todėl kyla grėsmė ne tik Europos, bet ir JAV, visos Vakarų civilizacijos egzistavimui.
Kodėl taip auga radikaliojo islamo populiarumas ir ypač tarp jaunimo?
Atsakymas. Esmė tokia, kad priartėjome prie paskutinio tūkstančius metų trukusio žmonijos vystymosi etapo. Žmonijos civilizacija, prasidėjusi Senajame Babilone, pasuko dviem kryptimis: viena dalis nuėjo su Abraomu, kita išsivaikščiojo po visą pasaulį. Vėliau Abraomo mokymas tapo pagrindu trims pasaulio religijoms: judaizmui, krikščionybei ir islamui.
Tokia tvarka šios religijos viena po kitos ir vystėsi. Judaizmas vystėsi Abraomo laikais, krikščionybė atsirado po dviejų tūkstančių metų, kai susibūrė pirmosios krikščionių bendruomenės. O islamas atsirado tik VII amžiuje.
Tokiais etapais ir vyksta kiekvienos religijos klestėjimas bei sąlyginis jos užgesimas. Judaizmo klestėjimo laikotarpis buvo iki Šventyklos sugriovimo. Po to žydų tauta išsižadėjo principo „mylėk savo artimą kaip patį save“, sudarančio Abraomo mokymo pagrindą, todėl buvo ištremta. Tai buvo dvasinė tremtis iš meilės artimam būsenos, kritimas iš broliškos meilės į neapykantą.
Krikščionybė klestėjo iki viduramžių, po to ėmė smukti, reformuotis ir, kilus protestantų judėjimui, suskilo.
Islamas ilgai snūduriavo ir neatsiskleidė pasauliui visa savo jėga. Ir tik pastaruoju metu, kai krikščionybė ir judaizmas nusilpo ir liovėsi formuoti visuomenę, islamas ėmė kilti. Ir iš tiesų Toroje parašyta, kad dienų pabaigoje, paskutiniame žmonijos vystymosi etape, islamas įgis tokią jėgą, kaip yra pasakyta apie Išmaelį: „Jo ranka ant visų ir visų rankos ant jo“. Tai yra, ši religija pakils virš visų.
Judaizmas klestėjo pirmuosius du tūkstančius metų po Abraomo išėjimo iš Senovės Babilono, apytikriai iki mūsų eros pradžios. Tai buvo laikas, kai judaizmas reiškėsi  tikruoju savo dvasiniu pavidalu, visu galingumu. Po to žydų tauta krito iš dvasinio lygmens ir ėmė grimzti į materialius norus, dėl to patyrė tremtį. Kiekviena nauja karta krito vis žemiau.
Po judaizmo prasidėjo krikščionybės pakilimas. Krikščionybė audringai vystėsi, kol išsisėmė. Dabar gyvename krikščionybės, kuri jau prarado savo buvusią galybę, saulėlydyje. Juk šiandien Europoje norint būti krikščioniu beveik nieko nereikalaujama, tik kryželio ant kaklo.
Šen bei ten dar liko fanatiškų krikščionių, bet tai ne tie, kurie jais buvo nuo pradžių, o tautos, priėmusios krikščionybę daug vėlesniais amžiais, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos gyventojai. Jiems krikščionybė dar sąlyginai nauja religija. Pati krikščionybė egzistuoja jau du tūkstančius metų, o Ameriką ji pasiekė tik su misionieriais, ją atradus Kolumbui prieš penkis šimtus metų. Todėl ten dar liko labai religingų žmonių.
O islamas iš tikrųjų ima busti tik mūsų laikais. Iki šiol jis buvo latentiniame periode. Praėjo du tūkstančiai judaizmo, po to du tūkstančiai krikščionybės klestėjimo metų ir atėjo islamo eilė.
Bus tęsinys…

Iš 2014 m. rugpjūčio 31 d. 428-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.