Nuo iliuzijos į tobulybę

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela, Realybės suvokimas

Klausimas. Kaip kabalistas jaučia mūsų gyvenimą?
Atsakymas. Kabalistas mūsų gyvenimą jaučia tik kaip priemonę, padedančią patekti į aukštesnįjį lygmenį ir kilti dvasinėmis pakopomis.
Viskas, kas egzistuoja mūsų pasaulyje, taip pat ir gyvybė – tai tik sąlyga tolimesniam dvasiniam augimui. Todėl kabalistas į mūsų pasaulį žiūri labai praktiškai, blaiviai, griežtai.
Žinoma, jis gali mėgautis visomis materialiomis gėrybėmis: muzika, literatūra, menu, gamta ir pan. Bet jo viduje visada yra aiški nuostata: tai darau, kad atskleisčiau aukštesnįjį pasaulį. Juk kabalistas jaučia visą mūsų pasaulio laikinumą, menkumą, iliuziškumą ir supranta, kad tai dirbtinai atsiranda jo sąmonėje.
Kaip ir vaizdai, matomi kompiuterio ekrane, iš tikrųjų tėra elektriniai signalai, sukuriantys vaizdą plazmoje, taip ir įvairiausi žmogaus pojūčiai – tik elektriniai signalai, daugiau nieko. Kabalistas supranta bet kokio materialaus pojūčio – tiek teigiamo, tiek neigiamo, iliuziškumą. Jis mato, kad aplinkinis pasaulis egzistuoja tik mūsų vaizduotėje, mūsų viduje.
Todėl jis nebijo mirties. Jis žino, kad fizinis kūnas turi mirti, o aukštesniojo pasaulio atskleidimas, vadinamas siela, išliks tokios apimties, kokią ji ištaisė, dar būdama kūne, ir galės tęsti savo išsitaisymą.

Iš 2014 m. spalio 22 d. TV programos „Trumpos istorijos“, II d.

Daugiau šia tema skaitykite:

Metodikos vystymasis nuo Adomo iki mūsų dienų

Neiškreiptas egoizmo pasaulio vaizdas

Gyvenimas – tai pokyčiai

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.