Pasiūlymas, naudingas vyriausybei ir visiems

Auklėjimas, vaikai

Klausimas. Jeigu politikai ginčijasi ne tik todėl, kad įveiktų vienas kitą per rinkimus, bet iš tiesų jų požiūriai ir programos skiriasi, kas padės jiems susivienyti ir dirbti visuomenės labui?
Atsakymas. Susivienyti jie gali dėl labai iškilaus tikslo, kurį galima pasiekti tik susivienijus. Tarkime, mes, dvidešimt žmonių, sudarome vyriausybę, bet kiekvienas tempiame antklodę į save. Staiga sužinome, kad galima gauti šimtą milijonų dolerių, kurie padės mums įvykdyti visas programas. Tačiau tam mes turime susivienyti. Kaip jūs galvojate, ar verta tai daryti?
Klausimas. Ką reiškia „susivienyti“?
Atsakymas. Susivienyti – tai bent jau nekenkti vienas kitam. Kiekvienas politikas turi savo programą, bet įsivaizduokite, kad kažkas iš šalies pasiūlo jiems pasakišką apdovanojimą, milijardus dolerių, su sąlyga, kad jie nutrauks tarpusavio ginčus ir kartu vykdys jo programą.
Klausimas. Kas gi tas turtuolis, kuris gali pateikti tokį pasiūlymą vyriausybei?
Atsakymas. Tai Kūrėjas, aukščiausioji gamtos jėga, kūrinijos programa, kuri yra aukščiau mūsų. Vienydamiesi šios programos principu, mes pasiekiame kitą gyvenimo lygmenį. Tačiau ši programa nesuderinama su jokiais egoistiniais politikų planais ir žaidimais.
Niekam iš jų ši programa nežinoma ir kiekvienas nori, kaip dažnai atsitinka, patraukti kitus į savo pusę. Todėl nė viena programa nėra sėkminga, kaip matome iš ankstesnių vyriausybių. Padėtis vis labiau blogės.
Ir tada atsiskleidžia Kūrėjas, aukščiausioji gamtos jėga, kuri pareiškia: „Atėjo laikas sustoti. Aš perku šią vyriausybę! Aš duodu jums tikslą, kurį galima pasiekti tik susivienijus, ir pažadu jums atlygį, kuris išpildys visus jūsų poreikius. Tik įvykdykite mano programą.“
Klausimas. Jeigu mūsų nuomonės skiriasi, kodėl mes staiga susitaikysime?
Atsakymas. Tyrinėdami gamtą mes matome, kad turime susivienyti į vieną integralų, globalų mechanizmą, suartėti ir papildyti vienas kitą. T. y. mes turime veikti kartu, kaip vieno kūno dalys, kurios dirba harmonijoje, tada kūnas sveikas ir gyvena. Taip mes turime veikti žmonių visuomenėje, vienytis, o ne kenkti vienas kitam. Priešingai, mums reikia paminti savo egoizmą ir vienytis virš jo.
Tai nėra lengva, tam reikalingas naujas švietimas, darbas su savimi. Tačiau atlygį už tai gausime milžinišką. Juk niekam nekyla abejonių, kad jokia vyriausybė nesugebės pagerinti liaudies gyvenimo, sustiprinti valstybės ir visuomenės. Bus vis blogiau – tai labai aiški tendencija.
Sustabdyti šį kritimą galima tik su sąlyga, kad mes gausime naują švietimą, kuris leis kiekvienam iš mūsų tapti teigiamu visuomenės elementu. Ne taip, kaip dabar, kai kiekvienas nori pasiekti viršūnę lipdamas per kitų galvas.
Klausimas. Kalbama apie pakitusius žmonių santykius visuomenėje?
Atsakymas. Taip, bet žmogus tai daro ne be atlygio. Mainais jis atskleidžia Kūrėją, Begalinį pasaulį, amžiną ir tobulą gyvenimą, kurį pradeda jausti gyvendamas čia, mūsų pasaulyje. Jis pamažu pakyla į dvasinio gyvenimo pakopą, jausdamas save amžino gyvenimo tėkmėje.
Tai atpalaiduoja mus nuo visų problemų. Mes pakylame į tokį lygmenį, kur nėra tarpusavio barnių, vienas kito stumdymo kaip šiame vaikų darželyje. Mes pakylame virš šių pirkimo ir pardavimo santykių į ištaisytą visuomenę, ištaisytą gyvenimą net ne mūsų pasaulyje.
Juk išsitaisymas mūsų pasaulyje – tai tik priemonė, dėl kurios šis pasaulis per mūsų susivienijimą pradės kilti į dvasinių vertybių pasaulį. Dvasinės vertybės – tai meilė artimui kaip sau.

Iš 2014 m. gruodžio 23 d. pokalbio apie naująjį gyvenimą

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.