Potencialų skirtumas

Auklėjimas, vaikai, Vyras ir moteris

Klausimas. Ką daryti, jeigu esu pilnas neapykantos, jeigu noriu, kad kiti žmonės tiesiog išnyktų iš pasaulio? Kas tokioje būsenoje turėtų pastūmėti mane ieškoti pozityvios jėgos?
Atsakymas. Visų pirma, toks jausmas suteikia man diskomfortą – aš griaužte save griaužiu.
Antra, matau, kad šitaip gyvent neįmanoma. Kiek galima nekęsti? Kiek prarandu dėl to?
Trečia, man kyla klausimas dėl prasmės: dėl ko aš gyvenu? Nejaugi tam, kad kažkas nuolatos būtų užėmęs mano protą ir jausmus, iškeldamas blogiausia, ką turiu savyje? Nejaugi aš taip ir suksiuos su savo neapykanta jam?
Vadinasi tas, kurio nekenčiu, užpildo visą mano gyvenimą! Jis dabar šeimininkauja jame! Esu priverstas visą laiką galvoti apie jį, ir nėra išeities, negaliu šito atsikratyti. Mano neapykanta neįveikiama, ji verčia mane visą dieną išradinėti susidorojimo su juo priemones. Ir tokia mano gyvenimo prasmė?
Tai štai, yra metodika, kuri pakelia mane į aukštesnę būties pakopą – būtent naudojantis manyje atsiskleidžiančia neapykanta. Tai reiškia, kad dabar turiu atlikti pratimą, kuris mano jėgoms, – tokį, kad neapykantą paversčiau meile.
Pavyzdžiu paimkime kivirčus su žmona. Būna taip, kad po įtempto santykių aiškinimosi staiga randame sutarimą, tarytum papildome vienas kitą. Dar prieš akimirką viskas buvo labai sudėtinga, o dabar – atėjo ramybė.
Skirtumas didžiulis – ir jis man sukelia džiaugsmo pliūpsnį. Šis džiaugsmas atsirado ne tuščioje vietoje, jis yra aštraus konflikto ir jį pakeitusios meilės, vienybės pasekmė. Jį lėmė potencialų skirtumas ir pusiausviros tarp jų radimas.
Kaip išsaugoti šį nuostabų jausmą ir jį padaryti savo nuolatiniu palydovu? Atrodytų, neįmanoma sustabdyti akimirkos, nutraukti mūsų gyvenimo dinamikos. Todėl, kai Kūrėjas, arba Gamta (kas pagal gematriją yra vienas ir tas pats) vėl didina manyje neapykantą, aš vėl turiu ją padengti meile. Tai man galiausiai suteikia labai didelį malonumą.
Tik šitaip galiu judėti pirmyn: nauja neapykantos pakopa – nauja meilės pakopa, vėl ir vėl, nuo minuso pliuso link. Neapykanta šioje grandinėje visada pirminė – po jos ateina meilė.

Apetitas kyla prieš valgį

Klausimas. Vadinasi, neapykantos pliūpsniai mumyse neatsitiktiniai, kad ir į ką jie būtų nukreipti?
Atsakymas. Žinoma. Kitą dieną aš ir pats neatsimenu, nuo ko viskas prasidėjo. Aišku, labai sunku teisingai reaguoti į tai, kas vyksta. Juk aš užsispyręs, nelinkęs pirmas pasiūlyti taikytis.
Esmė ta, kad reikia ne šiaip sau užglaistyti neapykantą, – juk tokiu atveju paprasčiausiai suksimės ratu. Reikia išmokti teisingai įeiti į šią būseną ir išeiti iš jos. Tada vietoje sukimosi ratu vijomis kilsime besisukančia spirale, kurioje kiekvienas naujas išaugusios neapykantos pliūpsnis sukels dar didesnį meilės antplūdį.
Toks gyvenimas, ir jis man teiks malonumą taip pat, kaip šiandien teikia malonumą alkio jausmas, kai žinau, kad greitai sočiai pavalgysiu. Aš net pasiruošęs pasivaikščioti prie valgį, kad išauginčiau apetitą.
Taigi, neapykanta skirta meilės stiprinimui ir įtvirtinimui. Tuo pačiu neapykanta tampa lygiavertė meilei, – juk tik tam ji ir reiškiasi.
Į visus mūsų „nusikaltimus“, kasdien atsiskleidžiančius pasaulyje ir asmeniniame gyvenime, reikia žiūrėti tik kaip į priemones, kurios leidžia kurti tarp mūsų gerus tarpusavio ryšius. Tai yra blogio pasaulyje priežastis ir mandatas.

Iš 2015 m. balandžio 19 d. 558-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.