Žmonės ar socialūs žvėrys?

Auklėjimas, vaikai, Egoizmo vystymasis

Nuomonė. „Žmogiška“ – visa tai, kas neatneša tiesioginės biologinės naudos. Uždirbti pinigų, pastatyti būstą, pernešti savo genomą į kitą kartą – visa tai yra gyvūninis lygmuo. Mes taip ir netapome žmonėmis. Mes – agresyvūs žinduoliai.
Visuomenės struktūra atspindi evoliucinį, o ne sąmoningą žmonijos vystymąsi. Priekinės mūsų smegenų skiltys susiformavo tam, kad dalytumės maistu, sugyventume. Bet reikia dar 200 tūkst. metų atrankos, kad tai taptų norma.
O kol kas mes – socialūs žvėrys. Suprantame, kad vogti nedera, bet vagiam! Mums reikia nustatyti hierarchiją visuomenėje, prasimušti į valdžią ir prie pinigų. Žmogus, kaip gyvūnas – totalitaristas.
Viešumoje visi siekia atrodyti demokratiški ir humaniški, o kai jų niekas nemato, elgiasi, kaip babuinai bandoje – ir paauglių, ir šalių grupės – tai biologinis mūsų elgesio modelis.
Beždžionei normalu nemąstyti, tingėti, apgaudinėti, būti neištikimai, vogti. Bet tai uždrausta žmohui, ir žmonės balansuoja ties riba tarp beždžioniško ir žmogiško.
Komentaras. Nesukursime demokratiškos lygiateisės visuomenės, taikos, nes elgiamės kaip primatai. Nebeturime 200 tūkst. metų, kad išsivystytume iki žmogaus lygmens, to gamta neužprogramavo. Gamta numatė būtinybę mums patiems savarankiškai ir sąmoningai vystytis.
Mes neprivalome patys savęs vystyti, – tai neįmanoma. Privalome tik panorėti pasikeisti, o tuos pasikeitimus mumyse sukels ta pati gamtos jėga, kuri išvystė mus iki dabartinio lygmens. Vienintelė mūsų galimybė tobulėti – panorėti vystytis. Tai mums atskleidžia kabalos mokslas.

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.