Vienybė – gamtos evoliucijos tikslas

Egoizmo vystymasis, Kabala, Krizė, globalizacija

Kongresas Gvadalacharoje „Viena širdis visiems“. Paruošiamoji pamoka.
Jei žmonija nepriims vienijimosi idėjos, kurią siūlo kabalos mokslas, ji paprasčiausiai žlugs. Galiausiai mes vis tiek suvoksime vienijimosi būtinybę, bet patyrę baisius smūgius.
Tarsi vaikai, kurie nenori klausyti tėvų, įkalbinėjančių juos draugauti vienus su kitais. Palaipsniui, po daugybės ginčų ir mėlynių, jie supras, kad žaisti, vystytis atskirai neįmanoma, o tada stos į teisingą kelią.
Toks vienijimosi būdas vadinamas kančių keliu. Kabalos mokslas įspėja, jog šis kelias yra lydimas pasaulinių karų, didžiulių kančių, bado, epidemijų. Žmonių susivienijimo trūkumas sukelia tokius klimato pasikeitimus, kurie gresia nauju ledynmečiu.
Kabalistai sako, kad jei žmonija nepanorės susivienyti gera valia, tai teks atlikti nedidelei po baisių kataklizmų išlikusiai žmonių grupelei.
Juk vienybė – tai ne tik žmonijos, bet ir visos gamtos evoliucijos tikslas. Visos gamtos rūšys turi tarpusavyje susijungti į vieną harmoningą visumą. Visose gamtos dalyse – akmenyse, augaluose, gyvūnuose ir žmoguje – turi įsivyrauti vienas kito papildymo ir palaikymo harmonija.
Pranašai yra pasakę, kad pasaulio ištaisymo pabaigoje vilkas taikiai sugyvens su ėriuku, o mažas vaikas juos ganys.
Pasiekus tokią vienybę ir harmoniją, šis pasaulis iš daugybės skirtingų dalių susiklijuos į vieną organizmą. Kūnas, besijaučiantis kaip viena visuma, pradeda jausti savo aukštesnį egzistavimo lygį, vadinamą Kūrėju arba Aukštesniąja jėga.
Aukštesniajame gamtos lygyje veikia programa, tarsi didžiulis kompiuteris, smegenys, valdantis mus ir vedantis vienybės link kančios arba savanorišku keliu.
Pirmą kartą žmonija vienybės trūkumą pajuto dar Senovės Babilono laikais. Iki tol vienybė buvo įprastas dalykas, nes visi gyveno kaip viena tauta, visiems viskas buvo bendra. Nors buvo daug skirtingų bendruomenių, etninių grupių, šeimos klanų, jie visi gyveno taikoje ir santarvėje. Egoizmas buvo labai mažas.
Tačiau vėliau egoizmas staigiai išaugo, ir žmonės pradėjo jausti, kokie jie nutolę ir kaip jiems trūksta vienybės. Jie suprato vienijimosi metodikos būtinybę. Visa tai vyko prieš 3 500 metų. Dalis Babilono gyventojų pajautė šios metodikos trūkumą ir būtinybę, nuo to laiko atsiskleidė kabalos mokslas, aiškinantis, kaip susivienyti.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kiemas“ visai žmonijai

Krizė: ieškant išeities

Racionalus vartojimas harmoningoje visuomenėje

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.