70 skirtingų tautų vienoje Žemėje

Krizė, globalizacija

Klausimas. Anksčiau pasaulis buvo opozicijoje Rusijos ir Amerikos, tarp kurių vyko nesibaigianti konfrontacija – šaltasis karas.
Santykiai tarp dviejų supervalstybių, iš kurių viena buvo komunistinės diktatūros, o kita – demokratinės laisvės atstovė, visuomet buvo svarbiausi pasaulinėje politikoje ir darė įtaką viskam.
Šiandien situacija sudėtingesnė, nes pasaulinėje arenoje atsiranda naujų jėgų, įskaitant tarptautines teroristines organizacijas, taip pat neblėsta konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos. Kaip jūs vertinate santykius tarp Rusijos ir Amerikos, tų santykių vystymosi perspektyvą?
Atsakymas. Pasak kabalos mokslo, pasaulyje egzistuoja 70 skirtingų tautų, kurių kiekviena pasižymi savitu charakteriu, greičiu ir vystymosi kryptimi. Šios 70 tautų išplito visame pasaulyje ir sukūrė tarpusavio ryšius, priklausančius nuo individualių kiekvienos savybių.
Kartu su šių tautų ir jų tarpusavio ryšių vystymusi, vystosi ekonomika, tarptautinė prekyba bei tarptautiniai santykiai. Plėtojasi karinė pramonė, kultūra, švietimas, internetinis ryšys.
70 tautų pasaulyje nesivysto izoliuotai, kiekviena sau, o yra bendra vystymosi programa, kurią užtikrina tarptautiniai prekybos ryšiai tarp pasaulio šalių, mainai prekėmis ir informacija.
Dėl kultūros ir švietimo vystymosi skirtingos tautos stipriai veikia viena kitą, dėl to neįmanoma visko matyti tik dviem spalvomis – juoda ir balta, bloga ir gera.
Nežiūrint į tai, kiekviena šalis išlieka ypatinga: Prancūzija, Italija, Ispanija ir kitos – kiekviena turi savo specifinių ypatumų, priklausomai nuo žmonių, gyvenančius toje tautoje, charakterio. Jį dar papildo ryšiai su likusiomis valstybėmis.
Mūsų pasaulyje neįmanoma gyventi atskirai, dėl to kiekviena šalis gauna tam tikrą priedą prie savo nacionalinio stiliaus. Dažniausiai šitas priedas jai nenaudingas. Italai nori ir toliau gyventi kaip italai, ispanai kaip ispanai, o prancūzai – kaip prancūzai.
Bet pasirinkimo nėra. Tenka priimti išorės papildymą, veikiantį nacionalinę kultūrą, švietimą, elgesį, įstatymų sistemą.
Yra bendra tarptautinė teisė: taisyklės, apribojimai, sklindantys iš UNESCO, Jungtinių Tautų, įvairių tarptautinių organizacijų. Norom nenorom juos tenka priimti visiems, nors jie gali būti kažkuriai tautai našta.
Kai kalbama apie Rusiją ir JAV, būtina suprasti, kad šios šalys iš esmės skiriasi viena nuo kitos tautų charakteriu. Juk JAV buvo apgyvendinta anglais ir vokiečiais. Formavimosi laikotarpiu Amerikoje gyveno apie 40 proc. vokiečių. Net buvo svarstoma, kokia kalba bus valstybinė – anglų ar vokiečių.
Dėl to pirminė Amerikos dvasia buvo anglų ir vokiečių su trupučiu prancūzų įtakos. Šios valstybės pamatas – daugmaž vienalytė Europos kultūra.
Rusijos dvasia – visiškai priešinga. Rusijos tauta labai skiriasi nuo kitų. Ji kilusi iš Azijos, vėliau išplito Europos dalyje. Iš tikrųjų jos vieta ne Europoje, nes šita tauta turi unikalų charakterį – labai nepragmatišką.
Rusų tautai svarbiausia – nacionalinis pasididžiavimas. Jeigu ją gerbia ir bijo, jeigu su ja skaitosi, tauta patenkinta savo gyvenimu.
Tai reiškia, kad rusai gali būti alkani ir basi – svarbiausia, kad būtų laikomi jėga, supervalstybe, kurios visi bijo. Tegul laiko kvailiais, o jiems svarbiausia – jaustis didvyriais. Toks yra rusiškasis mentalitetas.
Anglų visiškai kitoks požiūris į gyvenimą, grynai pragmatinis. Jiems nerūpi, kaip jie atrodo, skaitosi su jais ar ne – svarbiausia plėtoti švietimą, kultūrą, pramonę, t. y. pažangą.
Rusijai pagrindinis dalykas – tautos vienybė, nacionalinis pasididžiavimas, o JAV, priešingai –kiekvieno individo maksimali laisvė, juk laisvė veda prie gerovės.
Visa priklauso nuo tautos charakterio, dėl to negalime lyginti vienos su kita, sakydami, kad viena yra gera, o kita bloga. Jos tiesiog skiriasi!

Iš 2015 m. rugpjūčio 6 d. 606-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Komentarų nėra

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>