Cukerbergo kalėjimas

Krizė, globalizacija, Naujasis internetas

Komentaras. Feisbuko kūrėjas Markas Cukerbergas paprastai prieš prasidedant naujiems metams kelia sau tam tikrus tikslus. 2015-iems metams jis iškėlė sau užduotį skaityti po dvi knygas per mėnesį, o iki tol – išmokti kinų kalbą ir t. t.
2016 metais jis ketina sukurti dirbtinį intelektą, kuris atliktų jo asmeninio asistento vaidmenį: įjungtų ir išjungtų šviesą, įleistų ir išleistų žmones, nustatytų jų tapatybę, stebėtų, ar neverkia jo naujagimė dukrelė ir pan.
Atsakymas. Ko, jo manymu, reikia žmogui? Kad žmogus susietų save su mašina, kuri tarsi mama rengtų, aptarnautų, tvarkytų, vedžiotų jį už rankutės, lydėtų į darbą, dirbtų už jį. Ką tada daryti jam?
Mašina užduotų jam klausimus, o jis kaip robotas atsakinėtų jai: „Taip. Ne. Taip. Ne“. Kitaip tariant, jis taptų šios mašinos priedu. Visa tai įmanoma, o kas toliau?
Kita vertus, manau, kad tai netgi gerai. Juk turime pereiti visas šias kvailystes, kad suprastume, jog mūsų gyvenimas neturi prasmės. Mums būtinai reikia rasti jo prasmę. Negali būti, kad gamta sukūrė tokį visagalį žmogų, galintį daryti didžius darbus tam, kad jis taptų mašinos priedu, kaip mažas vaikas šalia savo mamos.  Mašina neklysta, ji jam viską diktuoja, o jis – vykdo.
Komentaras. Markas Cukerbergas – žmogus, kuris išrado didžiulį pasaulinį tinklą…
Atsakymas. Tai, ką jis padarė pasauliui, galėjo padaryti tik žmogus, nekenčiantis visų Žemėje. Jis atvedė žmoniją prie tokios būsenos, kai žmonės visą savo laiką praleidžia milžiniškame „turguje“, užsiimdami vien tuščiais plepalais. Kad bent jau jie ko nors mokytųsi iš to.
Visas šis jo sukurtas tinklas reikalingas tik tam, kad trauktų iš žmonių pinigus, kuriuos paskui skirtų štai tokio roboto vystymui, kuris po to taip pat būtų kaip priedėlis kiekvienam žmogui.
Komentaras. Bet vis dėlto, kiekvienas tinkle turi daug draugų ir palaiko tam tikrus ryšius su jais…
Atsakymas. Aš šito nematau. Matau labai susvetimėjusius žmones, kurie jaučiasi vieniši, uždaryti savo kompiuterių rėmuose, kurie nenori su niekuo nuoširdžiai bendrauti. Cukerbergo dėka visi sėdi savo dėžutėse. Taip tęsis tol, kol žmonės nesulaužys šio roboto, vardu feisbukas.
Feisbukas – tai tiesiog kalėjimas žmogui, nes jis nėra skirtas ugdyti žmogų, kelti jį aukščiau. Jis tik suteikia žmogui galimybę užsiplepėti, užsimiršti.
Kadangi gyvename milžiniškame kompiuteryje – Gamtos kompiuteryje, – tai jis vis tiek paskatins mus įsisąmoninti blogį, kylantį iš feisbuko ir pan.
Tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau žmonės sukils, sulaužys kompiuterius ir panorės tarpusavyje suartėti, sukurti tinkamą ryšį, teisingą ketinimą, per kurį galės pasiekti aukštesnį savo egzistencijos lygmenį, o ne tik keltis, gulti, rengtis, susišukuoti ir panašiai, ką nori atlikti Cukerbergas.
Klausimas. Būdamas Cukerbergo vietoje kokius uždavinius keltumėte sau?
Atsakymas. Ugdyti kiekvieną žmogų, kad jis galėtų palaikyti tinkamus ryšius su kitais žmonėmis pagal formulę, kurią gauname iš gamtos, ir kurią mums pateikia kabalos mokslas.
Mes turime visiškai susilieti vieni su kitais pagal principą „pamilk artimą kaip save“. Štai kur link mus veda gamta, bet tik smūgių keliu. O reikėtų sukurti tokį tinklą, kuris prie šito atvestų žmones greitai, lengvai, maloniai, su supratimu ir meile.
Aš labai tikiuosi, kad kas nors sukurs tokį tinklą, bet, matyt, tai bus jau ne Cukerbergas. Nors jam patarčiau užsiimti būtent tuo, o ne dirbtinio intelekto sukūrimu, kuris žmones pavers robotais.

Iš 2016 m. sausio 1 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.