Objektyvusis pasaulio suvokimas

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

Komentaras. Mokslininkai padarė dar vieną atradimą: bet kurie objektai, pradedant nuo automobilių, paukščių, žmonių veidų iki abėcėlės raidžių, skirtingai matomi pažįstantiems juos ir pirmąkart matantiems.
Atsakymas. Kabalos mokslas skiriasi nuo kitų mokslų tuo, kad iš karto žmogui parodo pasaulį aukštesnėje pakopoje, ir todėl visi dabartiniai ir būsimi tyrimai, kurie egoizmui visada atrodo kaip  atradimai ir naujienos, kabaloje naujienomis ir atradimais nelaikomi.
Kabala iš karto duoda mums egoistinio ir taip pat viršegoistinio pasaulio suvokimo pagrindą, todėl viską, kas egzistuoja šiuose dviejuose lygmenyse ir tarp jų, žmogus, studijuojantis kabalą, pradeda suvokti absoliučiai teisingai.
Pasaulis neturi savo veido, formos, pavidalo, todėl suvokimo lygmuo priklauso tiktai nuo žmogaus, t. y. kiek jis save įveda į visiškai objektyvią būseną, kitaip sakant, pakyla virš visų savo pojūčių.
Juk viską jaučiame per savo norus, savybes, jausmus. Jeigu mūsų savybės pasikeistų, matytume medžius, paukščius, žemę, žmones ir viską, kas supa, ne taip, kaip dabar jie mums rodosi. Tai priklauso nuo mūsų vidinių savybių.
Jeigu, tarkime, pas mus atskristų žmogus iš kitos planetos, tai suprastų viską, kas egzistuoja Žemėje, visiškai kitaip, nei mes matome dėl savo savybių.
Todėl negalima sakyti, kad pasaulis turi kažkokias konkrečias, objektyvias, nepriklausančias nuo mūsų formas, savybes, dėsnius. Visa tai atsiskleidžia ir egzistuoja priklausomai nuo paties žmogaus.
Susipažinkime su objektais, su pasauliu giliau: kas gi tai yra! Ir tada atskleisime, kad nustojame matyti mūsų pasaulį ir vietoj jo pradedame matyti aukštesnįjį, dvasinį, pasaulį: jėgas, tarpusavio ryšius, kas atrodo mums kaip įprasti materialūs objektai.
O jei įsiskverbtume giliau, nustotume matyti materialius objektus, – jų nėra. Pamatytume tiktai savybes, o ne materialius kūnus.
Pavyzdžiui, žmogus vedęs jau beveik keturiasdešimt metų. Per tuos metus jis priprato matyti vietoj savo žmonos kažkokią formą. Ir ji lygiai taip pat suvokia jį – kaip kažkokią formą, kuri sudaryta iš žmogaus tyrinėjimo, jo savybių, tarpusavio santykių ir viso kito. Sakoma, žmonės pripranta, nepastebi tam tikrų vienas kito savybių ir t.t.
Panašiai mums nutiktų, jeigu pradėtume įsisavinti Aukštesniojo pasaulio savybes. Mes paprasčiausiai pamatytume jį vietoj mūsų pasaulio.
Kaip žmona mato savo vyrą visiškai kitaip nei pašalinis žmogus, juk jai jis tarsi kažkokia forma – daugiau vidinė, nei išorinė, – taip ir mes matytume vidinę formą mūsų pasaulio, kuri vadinasi „Aukštesnysis pasaulis“. Matytume jėgas, savybes, o ne išorinius apvalkalus, kuriuos piešia mums mūsų penki gyvūniniai, kūniški, jutimo organai.
Tai galima padaryti kiekvienam iš mūsų. Tiktai reikia studijuoti Aukštesnįjį pasaulį, ir tada atsiras  adekvačių jam vidinių savybių. Pradėsime jausti jį tokį, koks jis yra iš tikrųjų. O mūsų vaizdingasis objektų pasaulis dings.
Klausimas. Vadinasi, jeigu šio pasaulio plotmėje matau stalą, sieną, Jus ir visa kita, tai pakilęs virš šios plotmės, matysiu jėgas?
Atsakymas. Taip. Jėgas, piešiančias tavyje tokius objektus, kurie iš tikrųjų neegzistuoja.

Iš 2016 m. kovo 10 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas akvariume

Ar tokia jau objektyvi ta mūsų realybė?

Erdvė ir laikas – subjektyvūs

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.