Klausimas: kodėl į Jums pateiktus klausimus neatsakote aiškiai ir tiesiai? Jūsų klausia vieno, o Jūs atsakote iš toli ir ne visada tiksliai. Atsakau laidoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.):
Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.
Klausimas: Vyrai turi grupę, kuri palaiko juos esant bet kokiai būsenai. O ką daryti moteriai, kuri išgyvena „kritimą“?
Iš kur imti jėgų, kad atsispirtum egoizmo augimui, kuris sukelia dvasinį nuopuolį (abejingumą, nusivylimą, nėra „davimo“ tikslo didybės)? Atsakymas: Daugelį metų kiekvienoje moterims skirtoje pamokoje man užduodavo panašius klausimus.
Tačiau dabar yra praktiškas ir veiksmingas atsakymas – mūsų dvasinis stimuliatorius, kurį visi kartu kuriame.
Moterys turi tame dalyvauti kaip ir vyrai, juk visi mūsų norai susideda į vieną bendrą norą, kli. Šio noro dydis lems mūsų teisę atskleisti Kūrėjo šviesą.
Klausimas: Koks kūrimo tikslas? Atsakymas: Mėgautis taip, kaip Kūrėjas!
Klausimas: Ar tiesa, kad, jei visi žydai laikytųsi 613 priesakų (micvot), antisemitizmas išnyktų? Atsakymas: Taip. Tačiau kalba eina ne apie žemiškuosius veiksmus, o apie 613 norų, iš kurių susideda siela, ištaisymą.
Jei žydai ištaisys savo sielas, Šviesa pro juos ateis į visas pasaulio sielas (žr. „Knygos Zohar pratarmė“, 70-71 p.).
Taip yra todėl, kad jų sielos jau buvo įgijusios davimo savybę, o paskui ją prarado. Todėl jie ir turi grįžti pirmieji, kad taptų tiltu tarp Kūrėjo ir pasaulio sielų.
Žydai nepaiso savo misijos, čia ir slypi antisemitizmo priežastis, – taip Kūrėjas skatina juos vykdyti aukščiausiąją misiją.
Kitos pasaulio tautos pasąmonėje taip pat visa tai suvokia – todėl ir nekenčia žydų.
Klausimas: Kodėl Kūrėjas pasislėpęs nuo žmogaus? Atsakymas: Tam, kad suteiktų mums valios laisvę, kitaip būtume visiškai valdomi akivaizdžios Jo didybės.
Klausimas: Kūrėjo paslėptis… galbūt mes jau esame atiduodantys ir tuo suteikiame pasitenkinimą Kūrėjui, tiesiog nuo egoizmo tai paslėpta, tai kaipgi jis gali prisipildyti? Atsakymas: Viskas matuojama tiktai mūsų atžvilgiu – jei jūs aptiksite prisipildymo Šaltinį ir visiškai jo prisipildysite, vadinasi, pasiekėte tikslą.
Klausimas: Kabalistai tvirtina, kad „…Kūrėjo sumanymas – sukurti kūrinį, kad galėtų jam teikti gėrį. Nes jeigu nėra to, kuris gautų gėrį – nėra ir geradarystės“. Nėra ir paties geradario.
Susidaro įspūdis, kad kabalisto gebėjimas suvokti Aukštesnę jėgą bei jos savybes būdingas tik kūriniui, t.y. žmogui, suvokiančiajam ar jaučiančiajam.
O kaip visas sumanymas atrodo Kūrėjui, Kuris be to, kuris Jį jaučia, negali savęs nė nusakyti? Mes (žmonės) panašūs į Kažkieno, susipažįstančio su Savimi, receptorius? Atsakymas: Viskas yra būtent taip, kaip jūs pasakėte. Daugiau rasite knygoje „Mokymas apie dešimt sfirot“, 1 d. „Vidinis regėjimas“.
Klausimas: Citata: „Tada (jų pačių pasiekta) tobulybė taps jų (užsitarnautu) atlygiu už (jų) darbą, skirtą Kūrėjo suvokimui. Visa tai (Kūrėjo sukurtas blogis ir galimybė ištaisyti jį į gėrį) išplaukia tik iš Jo noro suteikti (kūriniams) visišką gėrį.“
Štai jei pabandysime įsivaizduoti savo tarpusavio santykius (tarp kūrinio) ir Kūrėjo, ką jie daugiau primena: tėvo ir sūnaus/tėvų ir vaiko/vyro ir žmonos/draugų santykius… ar tai kažkokie visai kitokie santykiai? Ar verta apskritai bandyti tai įsivaizduoti? Atsakymas: Mes negalime įsivaizduoti mūsų santykių su Kūrėju, jei studijuojame kabalos mokslą, kuris mums atskleidžia Kūrėją.
Tačiau kol nepradėjome Jo jausti aiškiai kaip jaučiame viską mūsų pasaulyje, geriau įsivaizduoti Jį kaip gerą, bet griežtą Tėvą.