Egoizmas – dvasinė savybė!

Egoizmo vystymasis, Kabala

Klausimas: Ar gali žmogus suvokti ketinimą „dėl savęs“ dar prieš įeidamas į dvasinį pasaulį ir nesupainioti to su kiekviename iš mūsų tūnančiu komforto, pasitenkinimo ar malonumo noru?
Atsakymas: žmogus gimsta su norais pripildyti save:
kūniški norai – maistas, namai, seksas, šeima – duoti gamtos, net jei žmogus gyvena vienas miške,
visuomeniniai norai – turtai, valdžia, žinios – gimsta veikiant supančiai visuomenei.
Tačiau šie norai – visai ne egoizmas.
Kai žmogui kyla klausimas apie gyvenimo prasmę, jis atranda kabalą, studijuoja ją, veikiamas šviesos iš aukščiau, pradeda jausti, kad yra priešingas šiai šviesai, priešingas tam, apie ką kalba kabala, – tik tada jis pradeda suvokti save kaip egoistą. T.y., neįmanoma suprasti kitaip, nei ką nors lyginant su tuo, kas priešinga jam. Taigi,  kol žmogus netraukia į save Šviesos, kol nepasijunta priešingu jai, tol nejaučia ketinimo „dėl savęs“.
O norai jausti komfortą, pasitenkinimą, malonumą yra ne egoistinio, o gyvūninio lygmens. Egoizmas – aukščiau jų, jis – priešingas Kūrėjo savybėms. Tik studijuodami kabalą tai pajusite. Be to, tai jausite taip stipriai, kad panorėsite išsitaisyti į Šviesos savybes. Sėkmės!

Daugiau šia tema skaitykite:

„Egoizmas nėra įgimta kūno savybė“

„Egoizmo vystymasis – būtinas žmonijos raidos etapas“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.