Kas eilėje paskutinis? Aš po jūsų!

Dvasinis darbas, Kabala

Klausimas: Būna retų akimirkų, kai žmogus pajunta ypatingą jėgą, kuri persmelkia viską aplink, apgaubia jį gerumu ir visą pasaulį pripildo meilės.
Šis pojūtis – didžiausias malonumas iš visų, kuriuos tik įmanoma patirti. Norinčiųjų tai pajusti turėtų išsirikiuoti tokia eilė, kurioje stovėtų pusė pasaulio gyventojų.
O juk šis malonumas tėra mažytė dalis to, ką pajunta žmogus, užlipęs ant paties pirmojo dvasinio laiptelio, –  argi įmanoma ištverti dar daugiau? Man teko tai patirti ir aš neįsivaizduoju, kaip galima savyje sutalpinti dar daugiau.
Atsakymas: Žinoma, tu to neištversi! Jei loterijoje išloštum milijoną dolerių, tavo širdis plyštų. Mus vienodai jaudina ir blogi, ir geri dalykai. Yra tam tikra riba, kol aš jaučiuosi gerai, bet jei džiaugsmo dar daugiau – tai tampa pernelyg dideliu išbandymu.
Mūsų pojūčių ribos nedidelės, todėl jas reikia praplėsti. Mes turime pajusti amžinybę, tobulumą, begalybę – visais rakursais ir pjūviais.
Kiekvienas žmogus turi pajusti Kūrėją su visa Jo pilnatve ir jėga – visą Jo programą ir vidines galimybes.
Tam ir skirtas visas mūsų darbas. Vienintelis mūsų mokymosi ir netgi viso gyvenimo tikslas – išplėsti savo pojūčių ribas, kad pajustume kuo daugiau malonumo. Todėl kabalos mokslas taip ir vadinasi (kabala – reiškia  „gavimas“).
Reikia tik išmokti tai pajusti. Nes jei aš gaunu egoistiškai, kiekvieną kartą naikinu savo norą, ir jis dingsta.
Patenkinu savo norą šią akimirką – ir malonumas dingsta. Akimirka gali tęstis keletą minučių, valandų ar netgi savaičių, jei tai kas nors svarbaus – naujas namas ar įdomi kelionė. Bet galų gale vis tiek viskas baigiasi ir išnyksta.
Mes turime sukurti tokį kli, kuris būtų amžinas ir neišnyktų. Kūrėjas nori iš manęs tik vieno – kad išmokčiau mėgautis ir gauti malonumą iš visko  – netgi iš žemiškojo gyvenimo. Todėl neturi savęs riboti ir tapti vienuoliu.
Tu patirsi vis daugiau ir daugiau malonumo, reikia tik suvokti jo prigimtį  (taip pat ir šio pasaulio) ir išsiaiškinti, kaip mėgautis.
O mes šito nemokam! Tai faktas, nes tiek tūkstančių metų egzistuojame šiame pasaulyje, bet taip ir neišmokom juo mėgautis. Tik jaučiamės vis nelaimingesni.
Ko protingas žmogus nori iš gyvenimo? Mėgautis! Bet jis to nesugeba netgi šiame žemiškajame pasaulyje. Ir jis nesimoko! Tik vis labiau gadina savo gyvenimą.
Ir tik visų mūsų bandymų pabaigoje, kai visiškai nusiviliame, ateina kabalos mokslas ir paaiškina mums, kokiu būdu reikia mėgautis.
Kiek gi malonumo tu sugebėtum pajusti – lyg mažas vaikas, kuris svajoja apie ledų dėžę, o ją gavęs negali suvalgyti daugiau trijų porcijų.
Taip ir tu – pajutai nedidelį dvasinį nušvitimą ir stebiesi, kaip galima patirti dar didesnį?! Juk pats mažiausias dvasinis laiptelis yra milijardus kartų (netgi milijardą pakėlus milijardu laipsniu) didesnis nei tai, ką tu patyrei tą retą akimirką, kai tau vos vos prasivėrė dvasingumas.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Nematoma jėga, neleidžianti sustoti“

„Begalinio pripildymo metodika“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.