Akiniai, pro kuriuos pamatysi Kūrėją

Dvasinis darbas

parimesKlausimas: Kaip galėčiau nustatyti, kiek toli esu nuo dvasingumo?
Atsakymas: Jei aš ieškau, noriu pakilti, pasistūmėti, atskleisti dvasinį pasaulį, privalau žinoti, kiek savo savybėmis esu nutolęs nuo dvasingumo – atstumo ar laiko atžvilgiu. Žmogus ­– tarsi ligonis, turintis sužinoti savo ligos priežastį: kas jam trukdo būti sveikam? Ir suprasti, kad jam būtina šviesa, grąžinanti prie ištakų.
Tuomet žmogus netruks suvokti, kad kilti pavieniui, kaip kad jis įsivaizdavo, – neįmanoma. Pakilti įmanoma tik vienybėje su kitais, tiksliau, LINK VIENYBĖS SU KITAIS, link atidavimo savybės, šiame ryšyje atskleidžiant Kūrėją. Problema tik, kaip sujungti mane, visus likusiuosius ir Kūrėją ­– mus visus kartu.
Paprastai žmogus supranta ryšio su Kūrėju naudą, trokšta ryšio su Juo, visų egzistuojančiųjų šaltiniu. Bet vos tik sužino, kad tarp jo ir Kūrėjo yra meilės žmonėms sąlyga – akimirksniu atsitraukia.
Sielų vienybė – fokusuojanti prizmė, pro kurią žmogus gali pamatyti Kūrėją, kai tik sujungia visas sielas savo viduje.
Antraip jis neįgis prizmės ir neatras Kūrėjo.
Tarp žmogaus ir Kūrėjo yra sudužęs kli, sielos, kurias jis turi sujungti. O žmogus nesupranta, kad būtent čia slypi jo išsigelbėjimas, kad tai galimybė suprasti, kas yra Kūrėjas. Ir tai įmanoma tik per fokusuojančią prizmę – sistemą, sujungiančią visus troškimus ir siekius, nukreiptus į Kūrėją. Kai mes juos visi kartu suvienijame, viduje atskleidžiame Jį.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Sudaužyta tik tavo siela“

„Rinkis – priimti vaistą ar mirtį“

„Kokie sūlai mus riša“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.