Nuo „lo lišma“ prie „lišma“

Dvasinis darbas, Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Jeigu žmogus prašo priartinti jį prie Šviesos, argi tai ne egoistiška? Juk jis nori, kad nuo to jam būtų geriau.
Atsakymas: Tai nesvarbu. Tai vadinasi „lo lišma“ (egoistiškai, dėl savęs trokšti dvasingumo).
Žmogus nori pajausti dvasinį pasaulį, gauti dvasinį gyvenimą, pajusti tikrąją realybę, pamatyti, kad jo gyvenimas ne veltui. O gyvenimas juk bėga, ir kas žino, kiek jam laiko liko– žmogus nenori baigti gyvenimo beprasmiškai.
Žmogus nuo pat pradžių negali galvoti apie nieką kitą, išskyrus naudą sau. Todėl, jeigu netrokš dvasingumo egoistiškai, jeigu neįsivaizduos, kaip ten gera, niekada jo ir nesieks.
Todėl dvasinis kelias prasideda egoistiniu siekiu ( lo lišma), o toliau, veikiant Šviesai (Or Makif), pats egoistinis požiūris į dvasingumą keičiasi į altruistinį (lišma).
Todėl žmogaus egoizmas vadinasi „pagalba prieš save patį“ („ezer ke negdo“), nes atveda žmogų į tokią būseną, kai jis staiga pamato: „Juk tai egoizmas man trukdo!”
Tą patį egoizmą, kuris man taip padėjo ir stūmė pirmyn, dabar turiu sunaikinti. Bet ne pačius norus – tik jų egoistinį ketinimą. Štai taip pamažu Šviesa keičia mane.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Didi davimo jėga“

„Duoti naudingiau nei imti“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.