Kaip reikia skaityti knygą „Zohar“

Kabalos mokymasis, Knyga „Zohar“

Mes pradedame mokytis knygą „Zohar“. O kaip reikia mokytis?
Nebūtinai tuo metu skaityti tekstą, pakanka tiesiog klausyti, kad viskas, apie ką pasakojama, prasiskverbtų pro mane, vyktų mano viduje, o aš veržčiausi pajausti tą paveikslą, apie kurį man pasakojama knygoje „Zohar“.
Galbūt visiškai nieko nesuprantu, apie ką man kalba knyga „Zohar“, lyg kalbėtų su manimi svetima kalba – tačiau aš trokštu žinoti, apie ką ten rašoma.
Juk ten pasakojama apie mane, apie mano gyvenimą ten…! Ir kai veržiuosi įsivaizduoti savo egzistavimą kitokiame pasaulyje iš nesuprantamo teksto, štai taip…iš nieko, iš visiškos tuštumos ir bejausmiškumo, mano viduje ima busti pojūčiai, imu reaguoti į šios Knygos žodžius.
Knyga „Zohar“ parašyta dviem lygmenimis, dviem kalbomis. Viena kalba aprašo tai, kas vyksta manojo, man pažįstamo pasaulio vaizdais, o kita, lygiagreti pirmajai kalba supažindina mane su dvasiniais apibrėžimais, rodydama du vienas kitam lygiagrečius pasaulius.
Tačiau šie du suvokimo lygmenys egzistuoja tik mano atžvilgiu – iš tiesų tai yra vieno paveikslo, kurį kol kas skiriu į du, suvokimas.
Kad patekčiau į naują pasaulį, pradžioje turiu įsivaizduoti, jausti savyje dar vieną aprašymo, suvokimo lygmenį – dvasinį (kad šie du lygmenys lygiagrečiai egzistuotų manyje) ir turiu veržtis pakilti iš materialaus aprašymo – į dvasinį.
Iš esmės, mokytojas neturi nieko aiškinti. Mokinys privalo tekstą įtraukti, atverti jam visus savo „įėjimus“, kad tekstas galėtų laisvai tekėti pro jį it plati, rami vandens srovė. Ir laukti pojūčių, naujo suvokimo vaizdų.
Nereikia įsivaizduoti fizinių vaizdų ir veiksmų. Knygos „Zohar“ tekstas – tai kelionė į sielos gelmes, o knygos žodžiai turi betarpiškai padėti man pajausti, kas vyksta giliai manyje, mano savybes, jėgas ir pagaliau mano santykius su Kūrėju.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Sujungti širdį ir protą“

„Kaip pajusti anapus pasaulio?“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.