„Zohar“ padeda mums augti

Knyga „Zohar“

Skaitydamas knygą „Zohar“ kiekvienas privalo stengtis savyje rasti vis gilesnę vidinę būseną. Mes niekados neįsivaizduosime aukštesnės būsenos nei ta, kuri arčiausiai mūsų.
Galiu fantazuoti įsivaizduodamas Begalybės pasaulį. Man tai bus tarsi Begalybės pasaulis, bet iš tikrųjų pastebėsiu, kad tai tik kita mano vidinė būsena, kuri yra kiek aukščiau už dabartinę.
Todėl visas savo jėgas, visas pastangas reikia nukreipti į tai, kad su kiekvienu knygoje „Zohar “ parašytu žodžiu: „miestas“, „bokštas“, „kyla“, „leidžiasi“, „angelai“, „velniai“, „dvasios“, „Efraimo sūnūs“ – nesvarbu kas ir kaip – stengčiausi atpažinti savo vidinius norus ir savybes, kurios taip įvardijamos.
O aukštesnioji pakopa virš jų – tai knyga, autorius, kuris pasakoja man visai kaip suaugę pasakoja kūdikiui – tik tuos dalykus, kurie jam tinka. Daugiau knygoje „Zohar“ nieko neišskaitysime, nesugebėsime įsivaizduoti, išgirsti ir pamatyti.
Joje parašyta daug daugiau nei matome dabar. Bet kol kas neįstengsime to įžvelgti. Mes pamatysime tik šiek tiek, tarsi būtume ant patyrusio auklėtojo rankų, kuris mums duoda vien tai, kas naudinga – ir ne daugiau.
Todėl nereikia bijoti, reikia iš visų jėgų stengtis atrasti savyje vidinius apibrėžimus, apie kuriuos kalbama priešais mus esančiame tekste.
Mes pakilsime iki tų apibrėžimų, atpažinsime juos, pagyvensime su jais kurį laiką, kaip kūdikis, kuris išaugo per dieną, savaitę ar mėnesį ir supranta jau šiek tiek daugiau, atskleidžia gilesnius, vidinius dalykus. Anksčiau jis to nematė, neatpažino, tai nepateko į jo regėjimo lauką.
Taip ir mes – tame pačiame tekste atskleisime naujas vidines savybes, naujus ryšius. Juk visa tai – tik suvokiančio dvasinę realybę žmogaus atžvilgiu. Toks tad visas mūsų darbas.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Slapti knygos „Zohar“ ryšiai“

„Knyga „Zohar“ – vedlys į dvasinį pasaulį“

„Kelionė į pojūčių pasaulį“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.