Kad nepasiklystume tamsoje

Dvasinis darbas

Jeigu bičiulio širdis apsunksta, su juo reiktų elgtis kaip su ligoniu – daryti viską, kad pakeltume jam nuotaiką.
Jeigu aš jaučiuosi esantis tamsoje – vadinasi, man neužtenka traukos dvasingumo link.
Tarkime, dvasingumas man buvo toks svarbus, kad aš prie jo priartėdavau jėga, kuri lygi 20 kg. Staiga man pridėjo dar 20 kg neištaisyto noro (viskam šiame pasaulyje). Šis svoris prislėgė mane, ir aš nebegaliu pajudėti iš vietos. Kad judėčiau į priekį, dvasingumas man turi tapti svarbesnis šiais 20 kg ir traukti į save jėga, lygia 40 kg. Tačiau iš kur tą trauką paimti – juk aš pats jos neturiu? Tik iš knygų arba iš aplinkos. Todėl turiu nedelsiant pradėti dirbti dėl dvasinio tikslo svarbos.
Kaip ligonis, kuris dar neįsisirgo, turi mobilizuoti savo sveikąją kūno dalį, kad įveiktų sergančiąją.
Tam skiriu visas likusias jėgas ir tamsą paverčiu šviesa. Taip manyje visos šios būsenos pasikeičia, visi virsmai įvyksta – ir aš tobulėju.
Kam gi man nugrimzti į dugną ir metų metus tūnoti tamsoje, laukiant, kada ji pasibaigs…

Daugiau šia tema skaitykite:

„Siena ar durys į naują pasaulį?“

„Atsigręši – pavirsi druskos stulpu“

„Klausimai kelyje – 2“

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>