Džiaugsmas – davimo savybės požymis

Dvasinis darbas

Klausimas: Kodėl dvasinis darbas  turi būti džiaugsmingas?
Atsakymas: Džiaugsmas – tai požymis, kad veiki norėdamas duoti, o ne esi priverstas, neturi pasirinkimo ar bijai sulaukti smūgių.
Žinome, kaip motina džiaugiasi, kai maitina kūdikį – ji tuo mėgaujasi.
Argi gali būti, jog davimas, veiksmas, kilęs iš meilės, nesukeltų džiaugsmo? Džiaugsmas – tai ženklas, gerų darbų (davimo) pasekmė.
Jei žmogus yra savo ego valdžioje, jis apimtas įtampos, jis širsta ir pyksta ant Kūrėjo.
Todėl gailestingumo ir tikėjimo jėgos išraiška yra ramybė, savęs anuliavimas prieš Aukštesniąją jėgą, ruošimasis tam, kad ji paveiktų mane ir ištaisytų, duotų jėgų. Visa tai daroma su džiaugsmu.
Kreipimasis į Kūrėją irgi negali būti be džiaugsmo – Jis mūsų verksmo negirdi.
Kai kalbama apie Kūrėjo išgirstą maldą, kuri vadinasi „ašarų vartais“ (šaar a-dmaot), – tai reiškia, kad žmogus nori tapti panašus į Kūrėją (nuo žodžio „dome“ – „panašus“).
Jis „verkia“, t.y. labai nori tapti panašus į Duodantįjį. Tai ne liūdesio ašaros – jis džiaugiasi, kad pajuto tokį troškimą.
Kreipimasis į Kūrėją negali būti skausmingas. Jeigu verki, vadinasi, kaltini Jį, kad taip tau viską paruošė – vadinasi, nesidžiaugi savo keliu ir eini juo, nes nėra išeities. Tuomet tikrai netapsi teisuoliu.
Todėl jei žmogus nejaučia džiaugsmo būdamas bet kurios būsenos – nuo pačios geriausios iki pačios blogiausios, vadinasi, jis kol kas yra savo egoizme ir neturi kuo kreiptis į Kūrėją.
O jei jis pakyla, kad visada jaustų džiaugsmą, kai jam nebesvarbu, kas atsitiks, nes jis prašo tik davimo jėgos, – jis gaus šią jėgą.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Dvasingumas – tai džiaugsmas“

„Laimės receptas“

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>