Laikas dovanoti ir laikas gauti

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

Visas darbas vyksta „tamsoje“, jau po to, kai mes, susirinkę kartu, pajutome susivienijimą ir pakilimą.
Dabar išsiskirstėme, kad kiekviena grupė, o dar svarbiau, kiekvienas žmogus, pajustų tą patį džiaugsmo, įkvėpimo ir jėgų antplūdį, kokį pajutome bendromis pastangomis.
Tuomet į kitą susitikimą ateisime jau su nauja jėga, pakilę virš visų atsiskleidžiančių mumyse „nusidėjėlių“.
Jeigu mes visą laiką nuo šio susitikimo iki kito jausime pakilimą, kokio dar nesame jautę, – tai reikš, kad kitam susitikimui mes pasiruošėme.
O jeigu nesistengsime jaustis tokiame aukštyje, kokiame buvome susitikimo metu – visas darbas nueis veltui.
Būtent dabar turime galimybę pakilti. Kongrese mane veikė aplinka, kiekvienas veikė visus, todėl jaučiau pakilimą ir „žadinimą iš aukščiau“.
Atėjo laikas visą šį poveikį įsisavinti, kad augčiau – kaip grūdas, pasodintas į žemę.
Dabar pats tas laikas tai atlikti! Gavau iš jų viską – bet tik potencialą, o ne patį veiksmą.
Kongresas – tai laikas dovanoti, o dabar, tarp šių susitikimų, atėjo laikas gauti, kai privalau sugerti tai į save, perdirbti ir išaugti!
Tai ir yra dvasinis darbas! Tas, kuris nukrito – privalo sulaikyti save kongreso lygyje.
Tegu daro, ką besugalvoja – šoka nuo ryto iki vakaro, verkdamas dėl to, kad nesugeba daugiau. Svarbiausia – stengtis. Kitaip nerealizuos to, kas jam buvo duota.
Ir dabar mūsų vidinis džiaugsmas turėtų būti daug stipresnis, nes tai yra tikrasis pasiekimo džiaugsmas.
Keletas tokių sėkmingų bandymų, ir žmogus pajunta teisingą vidinę kryptį ir būna pasiruošęs įeiti į dvasinį pasaulį. Jis jau suprato, įsisavino ir išgyveno savyje keletą dvasinių žingsnių.
Tai dar ne tikrosios dvasinės pakopos, o pakilimas dėl „pažadinimo iš aukščiau“ ir jo pakartojimas savuoju „pažadinimu iš apačios“. Tai lyg šiokiadieniai ir sekmadienis – tarpai tarp kongresų ir pats kongresas.
Tai kaip diena ir naktis, o juk visas mūsų noro paruošimo darbas vyksta naktį.
Kai ištaisau šiuos egoistinius norus į ketinimą duoti, atskleidžiu, jog tai diena.
Keičiasi tik mano santykis (požiūris). Jaučiu, kad atėjo diena, nors išorėje niekas nesikeičia.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Įkvėpkite mane dvasingumu“

„Reikia siekti vien tik Šviesos“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.