Tik panorėk!

Knyga „Zohar“

Skaitydami knygą  „Zohar“, suprasti pradedame palaipsniui. „Zohar“ sudarytas ne aiškinimų pagrindu, o skaitymo, kurio metu pamažu atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis.
„Ima ilaa“ (Aukštesnioji visų mūsų Motina) vadinasi Bina. Ji mums skleidžia Šviesą, grąžinančią prie šaltinio.
Privalome tarsi kūdikiai, išplėstomis akimis ir praverta burna, pasistengti kreiptis į ją su teisingu ketinimu tapti vienu žmogumi ir panorėti atskleisti savyje davimo savybę.
To pakanka. Visa kita, kaip parašyta knygoje, pamažu savaime atsiskleis. Ką reiškia „pamažu“? – Taip, kaip mokosi kūdikiai.
Jie nežino nei vieno žodžio, nesupranta, kas vyksta, ir tik dėl troškimo sužinoti jiems atsiskleidžia tai viena, tai kita, ir jie staiga pradeda kažką suprasti. Taip jie atskleidžia pasaulį.
Tai normalus, natūralus būdas. Lygiai taip pat mums atsiskleidžia dvasinis pasaulis. Jeigu atsimintume, kaip augome ir atradome šį pasaulį, suprastume ir mūsų judėjimą dvasiniame pasaulyje.
Tuomet neturėtume jokių pretenzijų. Juk mes vystomės kaip kūdikystėje, niekas nepasikeitė.
Tada lengviau suprasime, kad iš mūsų nereikalaujama nei proto, nei ko kito – tik pajusti norą atskleisti dvasinį pasaulį, tapti nors truputį į jį panašiam.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Koks jis – knygos „Zohar“ pasaulis?“

„Knyga, kuri atveria mums akis“

„Zohar“ – tai siauras tiltas į dvasingumą“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.