Kelias į laisvę

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

Klausimas: Artėja didelis kongresas, tvyro artėjančios šventės nuotaika. Kokią būseną svarbiausia išlaikyti?
Atsakymas: Svarbiausia – susikaupti ketinimui. Šventė – puiku, tačiau mes renkamės rimtam dvasiniam darbui. Todėl pirmiausiai turėtume jaudintis dėl ketinimo, tai visų svarbiausia!
Svarbu viena – ar sugebėsiu šiomis  dienomis jausti teisingą ketinimą kartu su tūkstančiais kitų žmonių, esančiais su manimi vienoje salėje, ir dar su milijonais žmonių visame pasaulyje, kurie viduje susivienys su mumis.
Tik ketinimas mus atves į tikslą – taip mes pritraukiame jėgą, kuri mus taiso ir vienija, atkuria ryšį, kurį suvokiame kaip nutrūkusį.
Tai yra, mes taisome nusidėjimą, ir tai įmanoma tik dėl ketinimo arba MAN, prašymo, „ašarų vartų“.
Jaučiu, kad esame istoriniame taške, ir labai jaudinuosi, kad mums pasisektų. Turime bijoti nepasiekti to, ką sumanėme, nes pasakyta: viskas dangaus rankose, išskyrus Kūrėjo baimę.
Jei iš aukščiau mums suteikiama galimybė įgyvendinti tokį dalyką ir apskritai siunčiama tokia idėja, vadinasi, mes iš tikrųjų pasiekėme tokią būseną, kai galime mokytis „Zohar“ ir atskleisti ją žmonėms.
Matome, kaip tai atveria žmones ir patraukia prie dvasinio tikslo.
Mes norime žmonėms perduoti „Zohar“, ir perduoti ją atsargiai, su meile, – kaip draugams, mylimiesiems, didžioms asmenybėms.
Tai istorinis įvykis, juk knygoje „Zohar“ parašyta, kad ji skirta Galutinio ištaisymo laikmečiui, Mašiacho dienoms, kad Izraelį (tai yra, tuos, kurie siekia Kūrėjo), iš tremties išvestų į laisvę.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kongresui – parengtis numeris vienas!“

„Kaip pasiruošti kongresui?“

„Laikas dovanoti ir laikas gauti“

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>