Dieviškasis patentas

Dvasinis darbas, Viena siela

Sudaužymas – tai iš tiesų didis dalykas. Sudaužymu Kūrėjas suteikė mums galimybę išreikšti save ir egzistuoti.
Juk jeigu Bendrosios sielos dalys nebūtų atskirtos viena nuo kitos, mes negalėtume suvokti Kūrėjo ir pajusti savęs kitų atžvilgiu.
Mes tiesiog ištirptume Šviesoje. Juk viename vientisame objekte tu nieko negali atskirti.
Kūrinys negali egzistuoti, jeigu tai viena visuma. Mes galime egzistuoti tik tada, jeigu esu aš ir dar kas nors. Šis atotrūkis tarp mūsų, kurį suvokiu, – ir yra mano suvokimas, mano patyrimas.
Nei absoliučioje Šviesoje, nei visiškoje tamsoje nieko negaliu suvokti. Todėl sudaužymas suteikia man suvokimo galimybę, egzistavimo pojūtį. Kitaip aš nejausčiau, kad egzistuoju.
Jeigu atsidurtume absoliučioje, visiškoje tamsoje, kur joks jutimo organas negauna jokių įspūdžių, – mes nesijaustume egzistuojantys.
Juk bet kurio jutimo organo darbas pagrįstas dviejų priešingybių suvokimu: garso ir tylos, kvapo ir jo nebuvimo. Jeigu visus tavo jutimo organus užkluptų „tyla“, liautumeis save jautęs.
Kaip tik dėl to, kad kūriniui būtų suteikta galimybė egzistuoti ir jausti save, įvyko sudaužymas. Tai iš tikrųjų Dieviškasis patentas.
Aš užpildau sudaužymo vietą, pripildau Šviesos tuščią erdvę tarp dalių, kurios man tik atrodo nutolusios viena nuo kitos.
O iš tikrųjų tai Kūrėjas išnyko iš vientisos visumos, kad suteiktų man galimybę savarankiškai pasiekti tokios pat vienybės.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kur slypi sudužimo nauda?“

„Kaip suklijuoti sudužusį indą“

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>