Klausimas: Dvejus metus studijuoju kartu su kabalistų grupe Bnei Baruch. Gavau diplomą, tačiau nejaučiu noro tobulėti materialiame gyvenime. Mano šeimai kelia nerimą mano apatija. Sakykite, ar įmanoma pusiausvyra tarp ekonomisto darbo ir dvasinio augimo? Ir kaip teisingai paveikti savo šeimą, kuri mano, kad moteris turi žengti koja kojon su aplinka?
Atsakymas: Privalote padaryti taip, kad jūsų šeima niekaip nekentėtų ir visi jaustų esant jus šeimoje. Ir tik jei ten viskas tvarkoje, galite studijuoti kabalą, kiek tam liks laisvo laiko.

Klausimas: Mano dukra taip susidomėjo kabala, kad likęs pasaulis jai tapo visiškai nebeįdomus. Jai svarbiausia kabala ir nenori užsiimti niekuo kitu. Nei studijuoti universitete, nei dirbti. Pareiškė, kad ji turi teisę gyventi kitaip, nei priimta visuomenėje. Galima sakyti, kad mes prarandame dukrą, o visuomenė – pilietę. Ji taip sėkmingai mokėsi – ir štai rezultatas. Ką daryti?
Atsakymas: Visi jums patvirtins, kad aš – už specialybės įgijimą, šeimos sukūrimą ir t.t., nes tik „normaliai“ gyvendamas šiame pasaulyje žmogus gali išsitaisyti ir pasiekti Aukštesnįjį pasaulį. Arba jūsų dukra to nesuprato, arba jos specialybė – ne praktiška, mažai apmokama…

Klausimas: Padėkite išsiaiškinti, koks ryšys tarp materialaus ir dvasinio. Viena vertus, materialus pasaulis – tai pasekmių pasaulis, o kita vertus, – su dvasiniu pasauliu jis neturi nieko bendra. Kur riba, ties kuria baigiasi dvasingumas ir prasideda materialumas, kuris visai nesusijęs su dvasingumu?
Atsakymas: Riba tarp šių pasaulių juntama žmogaus viduje. Vienas jų juntamas kaip ketinimas „dėl savęs“, o kitas – kaip ketinimas „dėl Kūrėjo“.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Apie dvasinį moters tobulėjimą“

„Klausimai kelyje – 8“

„Pasaulis – tai pojūčiai troškime“