Ant svarstyklių rodyklės smaigalio

Dvasinis darbas

Sunkiausia tai, kad dvasinį pasaulį turime atskleisti būdami materijos pasaulyje.
O kad jį atskleistume, turime ateiti su noru, indu, kuris būtų sudarytas iš dviejų linijų – kairiosios ir dešiniosios, sujungtų į vieną viduriniąją liniją. Būtent vidurinioji linija parodo mūsų panašumo į Šviesą lygį.
Tai neįmanoma, jei dvi linijos, kairioji ir dešinioji, nėra harmoningai susijungusios ir tarpusavyje sukūrusios Šviesos savybės.
Nei dešiniojoje, nei kairiojoje linijose Šviesos savybės nėra, ji turi sklisti iš manęs, kad „tamsa sušvistų kaip šviesa“ – noras mėgautis turi tapti panašus į Šviesą!
Todėl net „anuliavimas“, kai ant pačios žemiausios dvasinės pakopos pajuntu dvasinės užuomazgos būseną, susijęs su šiomis dviem linijomis, kurios veikia mane tarpusavio harmonijoje.
Savo dvasiniame kelyje pajusti Kūrėjo negaliu niekur kitur – tik vidurio linijoje.
Pajutęs kitas būsenas, nutolstu nuo Kūrėjo. Jaučiu Jį, tik būdamas vidurio linijoje, formuodamas ją savyje.
Tai primena vertikaliosios svarstyklių rodyklės balansavimą. Žodis „svarstyklės“ (moznaim) kilęs iš žodžio „ausis“ (ozen), klausa, Bina.
Privalau būti toje vertikalioje vidurio linijoje – tik čia juntu Jį. Tai Zeir Anpin, Kūrėjo linija.
Jei tik truputį nukrypstu į šalį – Jis dingsta!

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kupina Šviesos tamsa!“

„Sustok akimirka!“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.