Šviesos gavimo mokslas

Dvasinis darbas, Kabala

Zohar, skyrius „Šemot“, 177 punktas: Žemiškajame rojaus sode visi stovi tokio pavidalo ir formos, kokių jie buvo šiame pasaulyje.
(Šiuo pasauliu – vadinama dvasinė pakopa, kurioje žmogus yra šiuo metu.)
Ši mįslė ir paslaptis perduota išminčiams. Dvasia (ruach), nusileidžianti žmonėms iš moteriškosios pusės, visada atsispaudžia tarytum spaudas su panirusiomis  raidėmis.
Nes kūno kontūrai šiame pasaulyje pasirodo išorėje, o dvasia atsispaudžia jo vidinėje esmėje.

Kai dvasia nusiplauna kūną ir pakyla į žemiškąjį rojaus sodą, ši dvasia žemiškajame rojaus sode išsiskiria tikru šio pasaulio kūno pavidalu ir forma, kadangi jis visada panašus į spaudą.
„Kūnas“ (noras) ir „dvasia“ (jį pripildanti Šviesa) atitinka vienas kitą kaip antspaudas spaudą. Juk jie atsiskyrė tiktai tam, kad vėl susijungtų.

Kabalos mokslas mus moko, kaip padaryti juos tinkančius vienas kitam! Ir todėl jo toks pavadinimas („kabala“ reiškia gavimą), nes mes pradedame organizuoti ir valdyti Šviesos patekimą į norą, nustatydami, kokios formos ji turi patekti į norą ir jį pripildyti.
Dėl to studijuojame Šviesos prigimtį ir noro prigimtį, nes iš anksto ji mums nėra žinoma. Iš pradžių nematome dvasinės tikrovės!
Mes turime užmegzti ryšį su Šviesa, užmegzti ryšį su noru, gauti tikslią Šviesos formą bei noro formą ir taip jas suderinti, kad viena patektų į kitą!
Rezultatas, kurį tada gausime, ir vadinsis Šviesos „gavimo mokslu“ (kabalos mokslu).

Daugiau šia tema skaitykite:

„Dvasinio gimimo metodika“

„Aukštesniosios pakopos Šviesa“

„Viską daro Šviesa“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.